Išvažiavimas prie jūros be šuniuko :'[

(Penktadienis)Jei neklystu tai birželio 26 dieną važiavome su mama į šventają.Gaila mama norėjo pailsėti ir nesivežem Pakučio.Vieną dieną prieš važiavimą aš labai verkiau,kad negaliu pasiimti savo mažylio prie jūros.
Ryte atsikėlus irgi graudinausi,kad negaliu pasiimti Šunio.Ir kelionei verkiau.Galų gale atvaževe pavalgeme ir ejome prie jūros.Ten daug kas buvo ateje su savo keturkojeis draugais.Aš žiūrėjau į juos kaip jie žaidžia,dūksta....Ir galvojau vien apie Pakutį.Man buvo jo gaila nes jis buvo su tėčiu namie.Jam per bangas būtu buve linksma.Jam būtų ten rojaus kampelis.Aš buvau visada liudna.Aišku šokinėjau per bangas vistiek kažka veikiau.Kiekvieną vakarą vis svajodavau ką jis veikia,kaip jam sekasi....
Šeštadienio rytas.Vėl mintys sukasi apie Pakutį.Vėl pusryčius pavalgeme,ėjome prie jūros.Buvo dar daugiau Šuneliu.Vos nepravirkau pamačiusi juos lakstan,dūkstant,žaidžiančius su bangomis jūroje.Paskui su mama pakalbėjome ir suprato mama jog veltui nesivežėmė ŠUNIO.Pati mama pripažino jog jam čia būtu buve ka veikti būtu buve jam čia rojus..........
Sekmadienio rytas.Aš šitos dienos taip laukiau..Ji pati sekmingiausia.Vėl taspats ejome prie jūros.Buvome trumpai nes vėsu buvo ir apsiniauke.Tai pareje pavalgeme,kad neišalktume mašinoje.Ir susikrovemė daiktus.Pagaliau važiuojame namo.......
...........................................................................................
Pagaliau mes namuose.Atidarau pamažu duris..Pasigirsta balsas AU AU AU :} nuleidžiu akis ogi prie manes vėl mano Pakutis džiaugiaugiasi jis labai labai..Aš jį smarkiai apkabinau ir pasakiau: PAGALIAU AŠ VĖL SU TAVIMI.IR PAŽADU,KAD SEKANTI KARTA VAŽIUOSI KARTU.
P.S. Atsiprašau jei padariau klaidų.Iš manes gera rašytoja nelabai išeina :DD