Kaip pas mus atkeliavo Berta :)))

Sveiki rašysiu pirmą kartą blogą tad reik susidėliot tinkamai mintis kad nieko neįžeist ir panašiai. :D Viskas prasideda nuo to, kad auginom 2-3 metus jorkšyro mišrūną Pūkį na ir nelaimingas atsitikimas buvo. Suvalgė žiūrknuodžių ir numirė (užmigdėm).. :( Man labai buvo gaila jo. Verkiau kiek dienų kad jo nebėr. :(( Bet vieną dieną užėjau į Bone.lt ir reik 1 metų šuniui šeimininko. Mamai parodžiau jis jai labai patiko nuvažiavpm pasižiūrėt. Be galo gražus šuo. Bet kai jį išsivežėm pradėjo visiškai mūsų neklausyt, kandžiot savus. Ką su tokiu šuniu darysi atidavėm geriem žmonėm į kaimą (kaip žinau dabar labai puikiai jis laikos, turi numylėtinę savininkų anūkę :D ) Na ką vėl be šuns likom. Na artėjo brolio gimtadienis ir jis žinojo kad jo krikštų tėvų kalytė atsives šuniuko. Ir jis jų prašė prašė ir išsiprašė. Vieną kartą pas juos atvažiuojam sako draugė: "Kokio nori šuniuko? Kalytės ar patinėlio?" Nesupratus jos juokų sakau mergaitės tai ji man sako lauksim kai ką atveš. Po kokio gero pusvalandžio atvažiuoja nematyta mašina ir atveža Berta. :D O tokia ji buvo maža į dvejus delnus tilpo. :D Iš pradžių tokia nedrasi nedrasi o kai išsidūko visus vaikės. :D Parsivežėm namo na ir ką pratinosi. O kai ji dr maža o mes 6 aukšte gyvenam nespėjam išvest vis pridaro. Ir vieną kartą buvo juokas. Vedu šunį ji bėga aišku dar ji buvo tada mažiukė ir kaimynė eina pamatė mano šunį pakalbino o kad Berta drasi kad apsysiojo ja. :DD Kai pradėjo staugt.:DDD Tai dar iki dabar mano šuns ji vengia. :DD Štai kokia liūdna ir linksma istorija :)))