OTO naujieji namai

Papasakosiu savo kaip Šlapianosio Bailiuko Dieną kuri įsiminė man visam gyvenimui…. Man ir mano Mylimtiems šeimininkams.
Pamenu kai atvykau išveislyno pas seimininkus...Ant žemės telkšoji balos o sauulė jau buvo pavargusi nuo nuolatinioo Švietimo....kai mane paėmė iš mašinos padavė mergytei ...na panaelei tai mano seimininkei... tada labai drebėjau galvojau ,kad ji manes tokio drebancio neišlaikys ,bes sapudė mane prie savo kūno ir galvodama ,kad man šalta bandė sušildyt... bet man nebuvo šalta... as bijojau nežinomubės...nežinojau kaip mane prijims kiti,buvau atskirtas nuo savo brolių ir sesių,bet turėjau svajonę labai trumpą ir labai gražę ,kad čia atkeliavęs būčiau mokomas ir mylimas....aplinkui kišo nosis mano naujieji draugai Berta ie Šilas...Jie toki svetingi...nuo pat pradžiū buvo tikri draugai.Dar 10minučių Šeimininkė mane panešiojo pi kiemą bijodama ,kad sušalsiu savo buvusias mažytes kojytes ...bet kai paleido ant šlapios žemės supratau ,kad Čia mano vieta.dangų raižė ballandžiai iš ukriu vienas vėliau tapo mano vakariene ,berta su šilu smalsiai kišo drėgnas nosis ir uostinėjo mane....Bet vis tiek tą dieną Sekiaojau šeimininkę ,o jei ją ir pamesdavaiu iš akių tada ji mane susirasdavo štai koks mano atvykimas Čia....
Į Čia kur esu mylimas,augomas ir gerbimas