Pasiilgau Jūsų...

Dabar papasakosiu jums apie šuniuką vardu Kipšas ir savo mirusi šuniuką vardu Dikas.
Gal pirmiausiai pradėsiu nuo Dikučio.
Dikas-tai mišrūnas.Aš su juo nuo mažens augau.Kartu džiaugdavausi, kartu žaisdavau, kartu buvome nuostabi komanda.
Jis be galo mane mylėjo...Jis buvo nuostabus šuo su kuriuo aš užaugau.Aš jį vedžiodavau, saugodavau...Išaušo viena diena...Baisi diena..Išsiskirimo diena...Mama nuėjo iki rūsio kokios uogienes paimti nes mes bežaisdami užsimanėm valgyti.Nu kagi aš griebiau blūdelį Diko, o mama nuo rūsio raktus.Mama išejo.Mes vistiek dar pradėjom žaisti.Staiga jis ėme šliaužti, bet tuo pačiu judino uodegą, kad aš nesijaudinčiau..Dėja jam nepavyko.Man pasipyle ašaros..Aš bėgau pas mamą, bet ji jau stovėjo prie durų...Aš vos pratardama vieną žodį jei pasakiau, kad Dikučiui kažkas atsitiko.Mama pradėjo šaukti ant manes nes mane, kad aš jam kanors padariau.Vežėm vos ne į visas Kauno veterinarijas...
Galų gale surado vieną Vet.kliniką kurioje jam nustate tikslią diagnoze..Mama atėjo apsiverkus..Aš paklausiau kas jam yra..Mama ramino mane ir sake, kad nieko nera.Aš nusiraminau.Ji apsisuko ir nuėjo atgal su tėčiu.Dikutis buvo ant degučio.Jį įdėjo į mašinos bagažinę..Mes važiavom iki namų..Aš nudžiugau, kad galėsime mes su Diku žaisti vėl..Bet viskas ne ilgam..Mumis su sese paliko namuose, o mama, tėtis bei sesės vyras įsiveže Diką.Aš kantriai jų laukiau ir Diko..Girdžiu jau jie ateina, bėgau jų pasitikti..Hey..O kur Dikutis???Juk mes taip nesitarėm..Taip nesąžininga...Jie atsisėdo prie manes..Ir ramiai pradėjo aiškinti...
Kamilė,Dikučio nebėra.Jis iškeliavo į dangų..Jam insultas..Prie to prisidėjo ir senatvė..Jį užmigde.
Aš pakraupau..Ir nubėgau į kampą..Ėmiau verkti..Liejau ašaras žiūrėdama į tą dekį kuriame jis buvo įviniotas...Mano širdis plyšo iš skausmo..Buvau bejėge..Turėjau kovoti su vienatve..
Dikuti, tu gyveni pas mane širdyje..Aš tave myliu, niekada taves nepamiršiu.Su meile tavo Šeimininkai,

Na, o dabar prie Kipšiuko.
Kipšas-nežinomos veislės šuniukas.Jis gyveno pas sesę.Jis buvo pririštas prie būdos ir kartais voliere.Na jis gyveno pas sese kieme.Kaip pirmą kartą pamačiau jį po Dikučio mirties jis užkariavo mano širdį...Jis vizgino man uodegą..Bet sake, kad jo neglostičiau nes gali įkasti.Aš jo negloščiau..Mes tesiog atsargiai susipažinome.Poto aš pagloščiau..Jis jau priprato prie manes..Abu žaisdavome ir t.t. Aš pas sesę atvažiuodavau vos ne kiekvieną dieną...Vakare važiuodavau su dviračiu, o Kipšiukas segdavo man iš paskos..Mes ilgai ir linksmai leisdavome laiką...Kurdavau aš jam istorijas apie jį gražias, o jisai įdomiai jų klausėsi.Kaip būdavo šalta arba lyja jį uždarydavo į rusį..Jis saugodavo tenais esančius daiktus..Bet pajutes, kad aš ateinu jis lodavo, cybdavo, draskydavo duris, kad jį išleiščiau.Žinoma išleisdavau..Mes kaip visada dūgdavome..Ir tai tesiasi ilgai..Bet va atvažiavau vieną dieną pas sesę.Pasidėjau daigtus ir paskubomis nulekiau į rusį nes Kipšiuko prie virvės pririšto nebuvo..Nava aš jo neradau..Parėjau vėl namo ir paklausiau kur Kipšiukas..Sese atsake, kad jis jau iškeliavo į dangų..Aš pradėjau žliumti..Nieko kito nenorėjau kaip iškeliauti į dangų pas juos...Mano troškimas buvo kažką sau pasidaryti, kad iškeliaučiau pas Dikutį ir Kipšiuką...Sese mane suprato.Nu kagi pirmas atkeliavo Pakutis.O paskui staforšdyro bulterjėras.Pakutis gyveno pas mane, o Tikgra (toks vardas bulterjėro),pas sese.
Kipšiukai aš tave myliu.Tu gyveni pas mane širdyje kaip ir Dikutis..Ilsėkis ramybėje mažuli..

Dikai ir Kipšai-aš jūsų be galo pasiilgau.Taigi mes visi siunčiame jums iš žemes linkėjimus jums į rojų.Bet pažadu kažkada mes ten susitiksime..
Su didele meile Kamile(pake).

MYLIU.

P.S.jei rasite klaidų nesupykite..