Šuo saugo maistą – ką daryti?

Šunų šeimininkams dažnai sakoma – nelieskite ėdančio šuns, leiskite jam ramiai pavalgyti. Vis dėlto, tinkamai išauklėtas šuo jokiu būdu neturi urgzti ant šeimininko ar kaip kitaip rodyti agresiją, neprikausomai nuo to, kokio dydžio skanėstą augintinis graužia. Deja, ne visi turime puikiai išauklėtus šunis – dažnai gyvūnai, paimti jau suaugę, gyvenę gatvėje ar prieglaudoje ar tiesiog laiku nemokyti tinkamai elgtis, saugo maistą. Kaip to išvengti?
Maisto (ar kito grobio, pvz.: žaislo) saugojimas pasireiškia agresija. Lengvesniu atveju, šuo tiesiog įsitemps ir ruošis gynybai, pradės greičiau ėsti ar pasislėps su grobiu, tačiau neurgs ir nepuls. Itin sunerimti reikia tiems šeimininkams, kurių šuo, gindamas grobį, urzgia. Šuo šeimininką mato ne kaip maisto šaltinį, o kaip grėsmę.
Šiai problemai kelią derėtų užkirsti tuomet, kai šuo dar tik aiškinasi naujų namų taisykles, kitaip sakant – pasiėmus keturkojį į savo namus, nepriklausomai nuo to, koks šuns amžius. Augintinis turi susieti jūsų buvimą šalia su geromis emocijomis. Tai padaryti gana paprasta – kai šuo ėda, ramiai prieikite prie jo ir į dubenėlį įmeskite itin mėgstamą skanėstą. Galite pašaukti šunį vardu ir skanėstą (pvz.: dešros gabalėlį) atiduoti iš rankų. Taip šuo jūsų pasirodymo lauks, nes tikėsis gauti ką nors dar skanesnio, nei tuo metu ėda.
Kitas būdas – šėrimas iš rankų. Geriausia, kad nei vieno kąsnelio šuo negautų „už dyką“ – paprašykite atlikti pora komandų, o jei augintinis jų dar nemoka, tiks tiesiog paprastas rankos sekimas ar vaikščiojimas iš paskos šeimininkui. Galite dalį maisto atiduoti ir iš dubenėlio, tačiau po kelis kąsnelius, kad šuo nuolat prašytų dar. Tuo pačiu galima mokinti ir komandos „ne“, kai šuo turi palaukti leidimo ėsti. Jeigu šuo prie dubenėlio būna atsipalaidavęs, pamažu galima pereiti prie pilnos maisto normos atidavimo. Kartais (tačiau neįkyriai), kai šuo ėda, pasikvieskite jį pas save ir atiduokite jo mėgstamiausių skanėstų.
Jeigu reikia iš šuns paimti grobį, tiesiog iškeiskite jį į ką nors skanesnio. Kad šuniui tokie mainai būtų lengviau suprantami, kartais pabandykite tokį pratimą – duokite šuniui mėgstamą žaislą ir paprašykite jį atiduoti. Mainais pasiūlykite skanėstą. Kai šuo praris skanėstą, atiduokite žaislą. Tą patį galima daryti ir su maistu. Svarbiausia – nelieskite grobio prieš šuniui jį paleidžiant – šuo viską turi daryti savo noru.
Svarbu laikytis ir kitos šuns auginimo taisyklės – šunį šerkite reguliariai ir pakankamu kiekiu maisto (kad augintiniui nebūtų būtinybės ginti maisto).

Gabija Vyšniauskaitė