Ambera

Prisiruošiau dar vienam blog'ui. Tik šįkartą jis nebus apie dresūrą, o apskritai apie mano merginą :). Kaip ji pas mus atsirado kaip augo ir pan. Blog'as bus gana ilgas, tad tų, kurie tokių nemėgsta atsiprašau. Nežinau ar jis visiems patiks, bet surizikuosiu.

Ambera atkeliavo gana netikėtu laiku. Ji buvo tarsi Šv. Kalėdų dovana, nes tai nutiko prieš pat Kalėdų atostogas. Aš tuomet buvau trečioje ar ketvirtoje klasėje, tad savaime suprantama, šuniukas buvo mano didžiausias noras. Tuo metu ypač buvo paplitęs serialas "Komisaras Reksas", o aš būtent apie tokį šunį svajojau, išdresiruotą vokiečių aviganį. Taigi, po repeticijos Kalėdų vaidinimui iš kaimo mokyklėlės su drauge ėjome namo. Staiga pamatėm didelį, nuo grandinės nutrūkusi šunį. Aš pasislėpiau pas draugę, ir susitariau su mama, kad mane paimtų kai ji grįš iš darbo. Atvažiavo. Važiuojame trumpa gatvele, girdžiu, kažkas sucypė, paklausiau mamos kas tai. Mama "nieko negirdėjo", antrą kartą - butelis (nuo kada butelis cypia?!). Įvažiavome į kiemą. Nuėjau prie durų ir laukiau mamos. Ji atnešė kažkokią aukštą dėžė ir liepė man nunešti į kambarį. Agnė metė žvilgsnį į dėžės turinį: ten šuo!!! Kiek man tada džiaugsmo buvo!
Pirmoji naktis.
Mama atnešė Amberą(vardas jau sugalvotas) dežėje į mano laikinajį kambarį ir dar mėsytės atnešė, jei atsibustų. Šuo atsibudo padaviau mėsos - vis dar nerami įsikėliau į kojūgalį ji apsiuostinėjo ir - "pritūpė" :D. Mama atsikėlė vidury nakties pakeitė patalynė ir išnešė šunį į virtuvė. O Ambera ilgisi mamos. Visą naktį kaukė - man kitą dieną Kalėdinė šventė ir tik paryčiais užmigau.
Po naujų metų:
Jau beveik pavasaris, atostogos, sniegas nutirpęs, einu pas draugę. Duris gerai uždariau, bet neužrakinau - greit grįšiu. Su drauge ateinam pas mane vaizdelis - abejos durys atidarytos šuns nė kvapo ;(. Ėjom ieškojom po visą kiemą. Nuėjau už seno pastato, ten Ambera kapstosi. Fju... Man akmuo nuo širdies nusirito.
Buvo ir nelaimingų nutikimų. Šuo išmoko laipioti laiptais. Kažkada nusekė mamą į antrą aukštą ten turėklai buvo su tarpais. Ji ten bėgiojo laiminga, o grindys slidokos. Ambera nespėjo pasukti užsinešė ir nukrito. :( Susitrenkė smarkiai, bet nieko rimčiau nebuvo.
Dabar:
Na, dabar jau pradėjau ją mokyt įvairių komandų. Kartą ėjau takeliu ir man į galvą šovė mintis - "Hey, tavo svajonė pildosi!". Iš tiesų - Vokiečių aviganį turiu, Tik dar neišdresiruotą pilnai.

Na, dresūrą irgi įtepsiu. Vakar toliau mokinau Gulėti. Ir ji pagaliau atsigulė! Tai buvo taip fainai, neapsakoma.
Manau, nedaugelis tą jausmą yra pajutę, kai mokomas šuo padaro tai ko nori...
Tai tiek. Iki.