Bone
Mice
Šuns anatomija
Vartotojas neaktyvus
kiek šeimininkų pažįsta savo šunį anatomiškai? Ar žino ką jam galima pagal jo sudėjimą, ko negalima.. Kokio amžiaus šuniui negalima intensyviai sportuot... Tikrai ne visi. Taigi mokomės šuns anatomijos. Dedame įvairius straipsnius susijusius su šuns anatomija
2011-08-12 11:15:55
http://www.starlightkennel.com/Color.html taksų spalvos.Tiems kas moka angliškai 
2011-10-21 20:00:14
Kas skaitot rusiškai, siūlau E. Jerusalimskio internetinę knygą
ЭКСТЕРЬЕР СОБАКИ И ЕГО ОЦЕНКА. Va, dalyvaujantiems parodose pravers.Galėsit patys teisėjų(ypač mūsiškių)) darbą ringe įvertinti )).
ta knyga kažkur apie vidurį. O šiaip ten daug visokių knygų
http://sites.google.com/site/epaperru/
ЭКСТЕРЬЕР СОБАКИ И ЕГО ОЦЕНКА. Va, dalyvaujantiems parodose pravers.Galėsit patys teisėjų(ypač mūsiškių
)) darbą ringe įvertinti )).ta knyga kažkur apie vidurį. O šiaip ten daug visokių knygų
http://sites.google.com/site/epaperru/
2011-10-18 13:58:22
Vartotojas neaktyvus
Ir kaip suprast tiesus petys? Kuo tai blogai? Laukiu atsakymų.
2011-10-06 19:48:02
Vartotojas neaktyvus
Kur yra šuns priekinis kampas? 
Kalbu apie tuos kurie dalyvauja parodose.
Kalbu apie tuos kurie dalyvauja parodose. 2011-09-19 21:33:56
http://www.prancuzai-mopsai.lt/lt/mopsai
indresmopsas :
>I ka reiketu atkreipti demesi perkant mopsa ?
2011-09-19 21:32:13
I ka reiketu atkreipti demesi perkant mopsa ?
2011-09-19 20:28:22
čia kam įdomu - galima neliečiant tikro lavono jame "pasikuisit". Kas jautresni, geriau nežiūrėkit, nes ten visokios žarnos, išskrosti gyvūnai ir pan.
virškinimo traktas
http://www.onemedicine.tuskegee.edu/DigestiveSystem/Stomach/Stomach_Canine.html
kauliukai
http://www.onemedicine.tuskegee.edu/CanineOsteology/Home/Index.html
virškinimo traktas
http://www.onemedicine.tuskegee.edu/DigestiveSystem/Stomach/Stomach_Canine.html
kauliukai
http://www.onemedicine.tuskegee.edu/CanineOsteology/Home/Index.html
2011-08-26 15:14:03, pakeista: 2011-08-26 15:14:08
Vartotojas neaktyvus
Ačiū
2011-08-12 15:46:50
Pagal nuotrauka lyg ir krūtinkaulis būtų...
Emma12341 :
>Sveiki šį kartą man reikia jūsų pagalbos... Nežinau tam tikrų kūno dalių vertimo iš
>anglų kalbos į lietuvių kalbą.
>Taigi prašau jūsų pagalbos verčiant šiuos žodžius:
>Forehead (Kakta)
>Muzzle (snukis)
>Whiskers (ūsai)
>Throat (gerklė)
>Prostermum
>Upper arm (žastas)
>Foream (dilbis)
>Wrist (riešas)
>Pads (pagalvėlės)
>Dew claw (letena)
>Front pastern (priekinės plaštakos)
>Abdomen (belly) (pilvas)
>Stiffle (knee)
>Rear pastem (galinės plaštakos)
>Hind foot (užpakalinės pėdos)
>Hock (kulkšnis)
>Lower thigh (Apatinė šlaunies dalis)
>Upper thigh (viršutinė šlaunies dalis)
>Rump (croup) (Sturplys (žemėjančios strėnos)
>Loin (nugarinė)
>Chest (krūtinė)
>Withers (gogas)
>Crest (ketera)
>Nape (sprandas)
>Occiput (pakaušis)
>Ačiū, tiek kiek padėjot, kažkiek sužinojau pati naudojant visokias vertimų programas,
>jeigu kas neteisingai, prašau sakyti. Dabar teliko paskutinis žodis: Prostermum.
>Foto, jeigu pagal ją jums bus lengviau:
Emma12341 :
>Sveiki šį kartą man reikia jūsų pagalbos... Nežinau tam tikrų kūno dalių vertimo iš
>anglų kalbos į lietuvių kalbą.
>Taigi prašau jūsų pagalbos verčiant šiuos žodžius:
>Forehead (Kakta)
>Muzzle (snukis)
>Whiskers (ūsai)
>Throat (gerklė)
>Prostermum
>Upper arm (žastas)
>Foream (dilbis)
>Wrist (riešas)
>Pads (pagalvėlės)
>Dew claw (letena)
>Front pastern (priekinės plaštakos)
>Abdomen (belly) (pilvas)
>Stiffle (knee)
>Rear pastem (galinės plaštakos)
>Hind foot (užpakalinės pėdos)
>Hock (kulkšnis)
>Lower thigh (Apatinė šlaunies dalis)
>Upper thigh (viršutinė šlaunies dalis)
>Rump (croup) (Sturplys (žemėjančios strėnos)
>Loin (nugarinė)
>Chest (krūtinė)
>Withers (gogas)
>Crest (ketera)
>Nape (sprandas)
>Occiput (pakaušis)
>Ačiū, tiek kiek padėjot, kažkiek sužinojau pati naudojant visokias vertimų programas,
>jeigu kas neteisingai, prašau sakyti. Dabar teliko paskutinis žodis: Prostermum.
>Foto, jeigu pagal ją jums bus lengviau:
2011-08-12 13:52:28
Vartotojas neaktyvus
Čia iš Elvinos nuorodos, kadangi kartais jos neatidaro..
ŠUNS ANATOMIJOS PAGRINDAI
Šuns kūnas sudarytas iš įvairių, skirtingas funkcijas atliekančių organų sistemų. Žinant šuns anatomijos pagrindus, galima aprašyti konkretaus šuns savybes, susiejant jas su konkrečios veislės standarto reikalavimais. Standartas – išsamus tam tikros veislės idealaus šuns aprašymas, kartu nurodant savybes, laikomas trūkumais ar ydomis.
Taigi, šuns eksterjero aprašymui svarbiausios skeleto sistema (kaulai, kremzlės, dantys), raumenų ir odos sistemos (oda ir jos dariniai). Kiti organai, kaip pvz., kvėpavimo, kraujagyslių, virškinimo, nervų ir kt., yra labai svarbūs šuns gyvenime ir neretai svarbūs jo aprašyme (pvz. šuns temperamento bei elgesio aprašyme), tačiau kūno formoje neatsispindi, dėl to ties jais neapsistosime.
SKELETO SISTEMA
Stuburas yra skeleto ašis, kurio priekyje yra kaukolė, o šonuose šonkauliai ir galūnės.
Kaukolė susideda iš kiaušo ir snukio kaulų, sudarančių kaukolės ertmę, kurioje yra galvos smegenys. Skirtingų veislių šunims yra būdingas skirtingas snukio dalies ilgio santykis su kiaušo dalies ilgiu bei pločiu, o taip pat perėjimas nuo kiaušo dalies prie snukio, dar vadinamu “stopu”. Nuo erdvių akiduobių lanku atsikiša skruostikauliai, kurie sudaro pagrindą galingų kramtomųjų raumenų prisitvirtinimui.
Prie kaukolės sąnariu tvirtinasi apatinis žandikaulis, kurio judesius užtikrina kramtomieji raumenys.
Dantys. Dantys yra išsidėstę apatiniame bei viršutiniame žandikauliuose Suaugęs šuo turi 42 dantis, šuniukai turi 28 dantis. Suaugusio šuns dantų formulę sudaro:
3|1|4|2
---------
3|1|4|3
Tai yra, kad kiekvienoje žandikaulio pusėje yra po 3 kandžius, vieną iltį ir 4 prieškrūmius (premoliarus). Be to viršutiniame žandikaulyje yra po 2, o apatiniame po 3 krūminius (moliarus). Pirmasis krūminis apatiniame žandikaulyje bei ketvirtasis prieškrūmis viršutiniame žandikaulyje yra ypatingai išsivystę ir vadinami “plėšriaisiais dantimis”. Dantys numeruojami kiekvienoje žandikaulio pusėje atskirai ir žymimi sekančiai: • Kandžiai - Incisivi – numeruojami nuo žandikaulio vidurio ilčių link – I1, I2, I3
• Iltys – Canini – kiekvienoje pusėje po vieną ir žymima C; • Prieškrūmiai – Praemolaren – P1, P2, P3, P4; • Krūminiai – Molaren – M1, M2, M3.
Kartais dantų formulė būna nepilna (mažiau 42), tai yra tūksta kai kurių dantų – toks reiškinys vadinamas oligodontija. Kai dantų būna per daug, kalbama apie poliodontiją. Šuo privalo turėti 42 dantis.
Tam tikroms veislėms reikalaujamas būdinga sankanda, t.y. atitinkama dantų padėtis viršutiniame bei apatiniame žandikauliuose. Kiekvienos veislės taisyklinga sankanda yra aprašyta standarte. Jeigu viršutinio žandikaulio kandžiai uždengia apatinius taip, kad apatiniai kandžiai liečia vidinį viršutinių dantų paviršių, tokia sankanda vadinama žirkliška. Jeigu abiejų žandikaulių kandžiai liečiasi statmenai, tai tiesi arba repliška sankanda. Jeigu apatinis žandikaulis trumpesnis, taip kad susidaro tarpas tarp viršutinės ir apatinės kandžių eilių, sankanda vadinamas nesankanda, o kai priešingai, apatinis žandikaulis ilgesnis negu viršutinis, susidaro perkanda.
Stuburas sudarytas iš slankstelių: 7 kaklo, 13 krūtinės, 7 juosmens, 3 kryžiaus (kurie yra suaugę tarpusavyje ir sudaro taip vadinamą kryžiaus kaulą) ir 20-23 uodegos slankstelių. Pirmasis kaklo slankstelis vadinamas atlantu, antrasis epistrofėjumi. Šie du slanksteliai savo forma skiriasi nuo visų slankstelių ir užtikrina galvos judrumą.
Prie krūtinės slankstelių sąnarių pagalba tvirtinasi išgaubti šonkauliai, sudarantys krūtinės ląstą. Šuo turi 13 šonkaulių porų, tarp jų 9 tikruosius bei 4 netikruosius. Tikrieji šonkauliai apačioje kremzlėmis yra susijungę su neporiniu krūtinkauliu. Netikrųjų šonkaulių kremzlės tarpusavyje susijungę, sudarydamos taip vadinamą kremzlinį šonkaulių lanką. Krūtinės ląsta apsaugo gyvybiškai svarbius organus – širdį ir plaučius. Šonkaulių išgaubimas yra būdingas tam tikroms veislėms ir, dažniausiai, aprašomas standarte. Juosmens slanksteliai sudaro stuburo dalį tarp paskutinio šonkaulio ir kryžiaus kaulo. Uodegos slanksteliai sudaro uodegos pagrindą ir yra labai judrūs, kai kurioms veislėms uodegos trumpinamos, atitinkamai standarto reikalavimams.
Priekinę galūnę sudaro įstrižai išsidėsčiusi mentė, kuri peties sąnariu jungiasi su petikauliu. Alkūnės sąnaryje petikaulis jungiasi su dilbio kaulais, kuriuos sudaro alkūnkaulis ir stipinkaulis. Toliau seka riešo sąnarys, sudarytas iš 7 riešo kauliukų. Su riešu jungiasi 5 plaštakos kaulai, kurie pereina į 4 trifalangius ir 1 dvifalangį pirštus. Pirštai turi tvirtus nagus.
Užpakalinė galūnė klubo sąnariu jungiasi su dubens kaulais. Užpakalinę galūnę sudaro šlaunikaulis, kuris kelio sąnariu jungiasi su blauzdos kaulais – storesniu blauzdikauliu ir plonesniu šeivikauliu. Blauzdos kaulai kulno sąnaryje jungiasi su slėsnos kaulais. Slėsnos kauliukų, kaip ir riešo, yra 7, iš jų išsiskiria stambus kulnakaulis. Prie slėsnos tvirtinasi 4, o kartais 5 pėdos kaulai, kurie toliau pereina į 4 trifalangius, nagais besibaigiančius pirštus. Vidinėje viršutinėje slėsnos pusėje kartais būna rudimentinis, taip vadinamas pridėtinis pirštas, jis ne visada sujungtas kaulu su slėsna.
Priekinė galūnė su stuburu sujungta ne sąnariu, o galingais peties raumenimis. Viršutinis menčių kraštas ir krūtinės slankstelių viršutinės ataugos formuoja keterą. Ties ketera yra matuojamas šuns ūgis.
RAUMENŲ SISTEMA
Skirtingai nuo skeleto, kuris formuoja pagrindines šuns kūno proporcijas, raumenų sistema reljefiškai modeliuoja jo kūną, suteikia jam judrumą. Raumenų sistema susideda iš didelio kiekio skirtingo dydžio raumenų, kurių kiekvienas turi savo konkrečią funkciją. Atskirų raumenų forma ir dydis priklauso būtent nuo jų atliekamos funkcijos. Parodinės kondicijos šuns raumenys turi būti gerai išsivystę, be nutukimo požymių. Trumpaplaukių veislių atskirų raumenų kontūrai ir jų judrumas turi būti gerai stebimi.
Šuns judėjimui ypatingą reikšmę turi galūnių, nugaros bei juosmens raumenys. Taip pat svarbūs yra krūtinės bei pilvo raumenys, kurie užtikrina kvėpavimą, ir galvos raumenys, pirmiausiai kramtomieji. Šuns raumenys turi mažai sausgyslių, dėl ko net šuniui stovint vyrauja aktyvi raumenų veikla. Dėl šios priežasties šuo, taupydamas raumenų energiją, atsigula.
ODOS SISTEMA
Šuns kūnas padengtas oda, kuri sudaryta iš kelių sluoksnių, t.y. iš epidermio (paviršinio sluoksnio), tikrosios odos ir poodinio audinio. Tikrojoje odoje yra išsidėstę plaukų folikulai, prakaito bei riebalinės liaukos, kraujagyslės ir nervinės galūnės. Poodiniame sluoksnyje yra riebalinis audinys.
Plaukai apsaugo šunį nuo išorės veiksmų poveikio. Riebalinių liaukų išskiriami odos riebalai padaro plauką elastingu, žvilgančiu ir atspariu vandeniui.
Ant viršutinės lūpos, smilkinių, virš akių ir ant skruostų išauga atskiri ilgi ir labai šiurkštūs, taip vadinami juntamieji plaukai. Šių plaukų folikulai turi jautrias nervines galūnes, perduodančias impulsus į smegenų centrą lietimo metu.
Plaukai dengia beveik visą šuns kūno paviršių. Plaukais nepadengti tik . Letenų odoje yra prakaito laukų – tai vienintelė šuns kūno vieta, išskirianti prakaitą. Dėl to šuo neprakaituoja visu kūnu, o temperatūros kitimus išlygina padažnėjusiu kvėpavimu.
TERMINOLOGIJA
Kūno sudėjimas:
Proporcingas, neproporcingas; aukštas, vidutinis, žemas (standarto ribose); peraugęs (virš standarto leidžiamos ribos) arba per žemas (žemiau standarto leidžiamos minimalios ūgio ribos). Taip pat , aprašant kūno sudėjimą, atsižvelgiama į kūno formų proporcingumą – šuo gali būti proporcingas, aukštakojis, žemakojis arba iškeltu kryžiumi (kai kryžius aukščiau keteros)
Formatas:
Jis išreiškia šuns ūgio ir ilgio santykį. Formatas gali būti kvadratinis, ištemptas, per trumpas, per ilgas arba atitinkantis veislės standartą.
Tipas:
Išreiškia šuns atitikimo veislės idealui laipsnį, t.y. kiek gerai ar blogai išreikštas veislės tipas, ar tai būdingas ar nebūdingas veislės atstovas. Taip pat tipas išreiškia ir lytinį dimorfizmą – skirtumą tarp šuns ir kalės. Šuo privalo būti patino tipo, o kalė – patelės. Lytinio tipo neatitikimas – yda.
Kaulingumas:
Išreiškia skeleto išsivystymą – gali būti geras, lengvas, silpnas, tvirtas, grubus. Atitinkamai šuo gali būti apibūdinamas kaip tvirtas, silpnas, stiprus, masyvus.
Konstitucija:
Tai bendras šuns produktyvumo biologinis pagrindas, įvertinant jo eksterjerą, sveikatą ir temperamentą. Konstitucija gali būti švelni, sausa, tvirta, grubi ir
drėgna (puri)
Kondicija:
Ji išreiškia fizinę aprašomo šuns būklę ir gali būti gera, vidutinė, nepakankama, riebi, išsekusi, darbinė, parodinė.
Snukis:
Ilgas, trumpas, smailus, bukas, siauras, platus.
Nosies veidrodėlis:
Gali būti įvairios spalvos, todėl ją reikia nurodyti. Šnervės gali būti siauros ir plačios.
Lūpos:
Drėgnos, sausos, plonos, gerai prigludusios prie žandikaulių, blogai prigludusios.
nukarusios.
Skruostai:
Išsišovę, plokšti
Nosies nugarėlė:
Tiesi, nuleista, išriesta, plati arba siaura, kuprota.
Kaukolė:
Plati, siaura, ilga, trumpa.
Perėjimas nuo kaktos prie snukio (stopas):
Staigus, ryškus, gerai išreikštas, nuožulnus, silpnai išreikštas.
Kakta:
Plati, siaura, plokščia, apvali, išgaubta, siaurėjanti, su išilginiu griovelio arba be jo.
Antakių lankai:
Ryškai arba silpnai išreikšti
Pakaušio gumburas:
Pastebimas, nepastebimas, ryškiai išreikštas, silpnai išreikštas.
Akys:
Forma: apvalios, ovalios, trikampės, migdolo formos, įkritusios, išverstos, su užverstu į vidų (entropija) arba išverstu į išorę (ektropija) voku.
Spalva: tamsios, tamsiai rudos, rudos, kaštoninės, šviesiai rudos, gintarinės, šviesios, žalsvos, žydros, žuvies, skirtingų spalvų.
Akių išraiška: gyva, nepatikli, rami, nedrąsi, pikta.
Ausys:
Ilgos, trumpos, plačios, mažos, didelės, žemai arba aukštai išaugusios (žemu arba aukštu pagrindu), siauros arba plačios ties pagrindu, plonos, mėsingos, smailėjančios, užapvalintos, stovinčios, kabančios, prigludusios arba neprigludusios prie skruostų, gerai arba mažai judrios, sulenktos per šoną, pusiau stovinčios, lengvos, sunkios, kirptos, po chirurginio įsikišimo (šalinant kokį nors ausies defektą).
Kaklas:
Ilgas, trumpas, plonas, storas, proporcingas, raumeningas, sausas, drėgnas, aukštai arba žemai išaugęs, iškiliu sprandu (elniškas) Viršutinė kaklo linija – kaklo ketera - būna gracinga, išlenkta, trumpa, ilga, raumeninga, plati, siaura.
Apatinė kaklo linija (gerklė) būna graži, plati, siaura, sausa, drėgna (nuokara)
Krūtinės ląsta – krūtinė:
Gili, sekli, smulki, siaura, plati, trumpa, ilga, statinės formos, pleištiška, gerai išsivysčiusi, susiaurėjusi už menčių (перехваченная за лопатками). Priekinė krūtinės dalis – apžiūrima iš priekio – gali būti gerai išsivysčiusi, menkai (nepakankamai) išsivysčiusi, plokščia, siaura, raumeninga, neraumeninga.
Ketera:
Aukšta, sukritusi, ryškiai išreikšta, neišreikšta.
Nugara:
Tiesi, kuprota, įlinkusi, tvirta, minkšta, siaura, plati, trumpa, nepakankamai arba pakankamai raumeninga.
Juosmuo:
Ilgas, trumpas, tvirtas, minkštas, platus, siauras, tiesus, išgaubtas, nepakankamai arba saikingai raumeningas.
Pilvas:
Įtrauktas, nukaręs.
Kryžius:
Tiesus (horizontalus), nuožulnus, išgaubtas, nuleistas, ilgas, trumpas, platus, siauras, raumeningas, neraumeningas.
Uodega:
Aukštai arba žemai išaugusi, stora, plona, stora arba plona ties pagrindu, trumpa arba ilga, trumpai arba ilgai kirpta, iškelta į viršų, žiedu, laikoma horizontaliai, nuleista, laužta, pasukta į šoną, susukta.
Priekinė galūnė:
Tiesi, kreiva, su rachito požymiais, su gerai arba netaisyklingai suformuotais kampais, su gerai arba nepakankamai išsivysčiusiais raumenimis.
Mentė:
Tiesi, įstriža, ilga, trumpa, tvirtai prigludusi, laisva, atitinkanti standartą.
Peties sąnarys:
Gerai arba blogai išreikštas – tiesus.
Petikaulis:
Trumpas arba ilgas
Alkūnė:
Nukreipta griežtai atgal, laisva, išsukta į išorę, pasukta į vidų, prigludusi prie krūtinės.
Dilbis:
Ilgas, trumpas, tvirtas, tiesus, kreivas, rachitiškas
Riešo sąnarys (riešas):
Storas, plonas, gerai išsivystęs, siplnai išsivystęs, rachitinis.
Plaštaka:
Ilgas, trumpas, tvirtas, minkštas, status, taisyklingai arba netaisyklingai pasviręs.
Letena:
Apvali, siaura, minkšta, tvirta, išgaubta, plokščia, maža, didelė
Pirštai:
Tvirti, minkšti, suglausti, išskėsti, išgaubti, plokšti.
Nagai:
Tvirti, silpni, nudilę, peraugę, spalva atitinka standartą arba kitaip.
Užpakalinė galūnė:
Tiesi, gerai arba nepakankamai raumeninga, su taisyklingais arba netaisyklingais sąnarių kampais.
Šlaunis:
Ilga, trumpa, silpnai išsivysčiusi, gerai išsivysčiusi, raumeninga arba neraumeninga.
Kelis:
Normalus, išsuktas į išorę arba pasuktas į vidų.
Blauzda:
Ilga, trumpa, stora, plona.
Kulno sąnarys (kulnas):
Ryškiai išreikštas, neišreikštas, siauras, platus, plonas, sausas, žemai išsidėstęs, aukštai išsidėstęs.
Slėsna:
Trumpa, ilga, plona, stora, stati, įstriža.
Pridėtiniai pirštai:
Jeigu nereikalauja veislės standartas (pvz. prancūzų aviganių), smulkiai neaprašomi, o tik konstatuojami.
Plauko spalva:
Gali būti įvairi ir atžymima atitinkamai standartui.
Plauko struktūra:
Ją apibūdina poplaukis ir dengiamieji plaukai. Plaukas gali būti trumpas, ilgas, banguotas, garbanotas, tiesus, šiurkštus, švelnus, prigludęs, minkštas, žvilgantis, nežvilgantis, lygus, tankus, retas, gali būti vietomis praplikęs, būti šėrimosi stadijoje, išpešiotas.
Judėjimo mechanika:
Ji yra ypatingai svarbi ir parodoje aprašoma ne tik galūnių forma bei raumenų išsivystymas, bet ir jų išsidėstymas, kuris vertinamas tiek stovėsenoje, tiek ir judėjime, kada geriausiai pastebimi visi turintys įtakos šuns judėjimui galūnių privalumai bei trukumai. Judesiai gali būti laisvi, sunkūs, veržlūs, apatiški, sukaustyti, nekoordinuoti.
Priekinių galūnių stovėsena:
Taisyklinga, siaura, plati, šleiva, prancūziška – išsukta į išorę, taisyklingai arba netaisyklingai suformuotais kampais.
Užpakalinių galūnių stovėsena:
Normali, tiesi, suartintais kulno sąnariais (karviška), statinės formos, pakištos po korpusu užpakalinės galūnės, plati, siaurais, taisyklingai arba netaisyklingai suformuotais kampais.
Žingsnis:
Lengvas, spyruokliuojantis , trumpas, ilgas.
Risčia:
Lengva, trumpa, greita, laisva, ilga, sukaustyta, nerangi.
Eidinė:
Tai nenatūralus šuns judėjimo būdas, kai to pačio šono priekinė ir užpakalinė galūnės perstatomos vienu metu.
Charakteris:
Jeigu jis aprašytas standarte, parodose irgi atžymimas ir skiriamas kaip temperamentingas, mažai temperamentingas, tiesus, geras, piktas, nesuvaldomas, ramus, drąsus, bailus, patiklus, nepatiklus.
ŠUNS ANATOMIJOS PAGRINDAI
Šuns kūnas sudarytas iš įvairių, skirtingas funkcijas atliekančių organų sistemų. Žinant šuns anatomijos pagrindus, galima aprašyti konkretaus šuns savybes, susiejant jas su konkrečios veislės standarto reikalavimais. Standartas – išsamus tam tikros veislės idealaus šuns aprašymas, kartu nurodant savybes, laikomas trūkumais ar ydomis.
Taigi, šuns eksterjero aprašymui svarbiausios skeleto sistema (kaulai, kremzlės, dantys), raumenų ir odos sistemos (oda ir jos dariniai). Kiti organai, kaip pvz., kvėpavimo, kraujagyslių, virškinimo, nervų ir kt., yra labai svarbūs šuns gyvenime ir neretai svarbūs jo aprašyme (pvz. šuns temperamento bei elgesio aprašyme), tačiau kūno formoje neatsispindi, dėl to ties jais neapsistosime.
SKELETO SISTEMA
Stuburas yra skeleto ašis, kurio priekyje yra kaukolė, o šonuose šonkauliai ir galūnės.
Kaukolė susideda iš kiaušo ir snukio kaulų, sudarančių kaukolės ertmę, kurioje yra galvos smegenys. Skirtingų veislių šunims yra būdingas skirtingas snukio dalies ilgio santykis su kiaušo dalies ilgiu bei pločiu, o taip pat perėjimas nuo kiaušo dalies prie snukio, dar vadinamu “stopu”. Nuo erdvių akiduobių lanku atsikiša skruostikauliai, kurie sudaro pagrindą galingų kramtomųjų raumenų prisitvirtinimui.
Prie kaukolės sąnariu tvirtinasi apatinis žandikaulis, kurio judesius užtikrina kramtomieji raumenys.
Dantys. Dantys yra išsidėstę apatiniame bei viršutiniame žandikauliuose Suaugęs šuo turi 42 dantis, šuniukai turi 28 dantis. Suaugusio šuns dantų formulę sudaro:
3|1|4|2
---------
3|1|4|3
Tai yra, kad kiekvienoje žandikaulio pusėje yra po 3 kandžius, vieną iltį ir 4 prieškrūmius (premoliarus). Be to viršutiniame žandikaulyje yra po 2, o apatiniame po 3 krūminius (moliarus). Pirmasis krūminis apatiniame žandikaulyje bei ketvirtasis prieškrūmis viršutiniame žandikaulyje yra ypatingai išsivystę ir vadinami “plėšriaisiais dantimis”. Dantys numeruojami kiekvienoje žandikaulio pusėje atskirai ir žymimi sekančiai: • Kandžiai - Incisivi – numeruojami nuo žandikaulio vidurio ilčių link – I1, I2, I3
• Iltys – Canini – kiekvienoje pusėje po vieną ir žymima C; • Prieškrūmiai – Praemolaren – P1, P2, P3, P4; • Krūminiai – Molaren – M1, M2, M3.
Kartais dantų formulė būna nepilna (mažiau 42), tai yra tūksta kai kurių dantų – toks reiškinys vadinamas oligodontija. Kai dantų būna per daug, kalbama apie poliodontiją. Šuo privalo turėti 42 dantis.
Tam tikroms veislėms reikalaujamas būdinga sankanda, t.y. atitinkama dantų padėtis viršutiniame bei apatiniame žandikauliuose. Kiekvienos veislės taisyklinga sankanda yra aprašyta standarte. Jeigu viršutinio žandikaulio kandžiai uždengia apatinius taip, kad apatiniai kandžiai liečia vidinį viršutinių dantų paviršių, tokia sankanda vadinama žirkliška. Jeigu abiejų žandikaulių kandžiai liečiasi statmenai, tai tiesi arba repliška sankanda. Jeigu apatinis žandikaulis trumpesnis, taip kad susidaro tarpas tarp viršutinės ir apatinės kandžių eilių, sankanda vadinamas nesankanda, o kai priešingai, apatinis žandikaulis ilgesnis negu viršutinis, susidaro perkanda.
Stuburas sudarytas iš slankstelių: 7 kaklo, 13 krūtinės, 7 juosmens, 3 kryžiaus (kurie yra suaugę tarpusavyje ir sudaro taip vadinamą kryžiaus kaulą) ir 20-23 uodegos slankstelių. Pirmasis kaklo slankstelis vadinamas atlantu, antrasis epistrofėjumi. Šie du slanksteliai savo forma skiriasi nuo visų slankstelių ir užtikrina galvos judrumą.
Prie krūtinės slankstelių sąnarių pagalba tvirtinasi išgaubti šonkauliai, sudarantys krūtinės ląstą. Šuo turi 13 šonkaulių porų, tarp jų 9 tikruosius bei 4 netikruosius. Tikrieji šonkauliai apačioje kremzlėmis yra susijungę su neporiniu krūtinkauliu. Netikrųjų šonkaulių kremzlės tarpusavyje susijungę, sudarydamos taip vadinamą kremzlinį šonkaulių lanką. Krūtinės ląsta apsaugo gyvybiškai svarbius organus – širdį ir plaučius. Šonkaulių išgaubimas yra būdingas tam tikroms veislėms ir, dažniausiai, aprašomas standarte. Juosmens slanksteliai sudaro stuburo dalį tarp paskutinio šonkaulio ir kryžiaus kaulo. Uodegos slanksteliai sudaro uodegos pagrindą ir yra labai judrūs, kai kurioms veislėms uodegos trumpinamos, atitinkamai standarto reikalavimams.
Priekinę galūnę sudaro įstrižai išsidėsčiusi mentė, kuri peties sąnariu jungiasi su petikauliu. Alkūnės sąnaryje petikaulis jungiasi su dilbio kaulais, kuriuos sudaro alkūnkaulis ir stipinkaulis. Toliau seka riešo sąnarys, sudarytas iš 7 riešo kauliukų. Su riešu jungiasi 5 plaštakos kaulai, kurie pereina į 4 trifalangius ir 1 dvifalangį pirštus. Pirštai turi tvirtus nagus.
Užpakalinė galūnė klubo sąnariu jungiasi su dubens kaulais. Užpakalinę galūnę sudaro šlaunikaulis, kuris kelio sąnariu jungiasi su blauzdos kaulais – storesniu blauzdikauliu ir plonesniu šeivikauliu. Blauzdos kaulai kulno sąnaryje jungiasi su slėsnos kaulais. Slėsnos kauliukų, kaip ir riešo, yra 7, iš jų išsiskiria stambus kulnakaulis. Prie slėsnos tvirtinasi 4, o kartais 5 pėdos kaulai, kurie toliau pereina į 4 trifalangius, nagais besibaigiančius pirštus. Vidinėje viršutinėje slėsnos pusėje kartais būna rudimentinis, taip vadinamas pridėtinis pirštas, jis ne visada sujungtas kaulu su slėsna.
Priekinė galūnė su stuburu sujungta ne sąnariu, o galingais peties raumenimis. Viršutinis menčių kraštas ir krūtinės slankstelių viršutinės ataugos formuoja keterą. Ties ketera yra matuojamas šuns ūgis.
RAUMENŲ SISTEMA
Skirtingai nuo skeleto, kuris formuoja pagrindines šuns kūno proporcijas, raumenų sistema reljefiškai modeliuoja jo kūną, suteikia jam judrumą. Raumenų sistema susideda iš didelio kiekio skirtingo dydžio raumenų, kurių kiekvienas turi savo konkrečią funkciją. Atskirų raumenų forma ir dydis priklauso būtent nuo jų atliekamos funkcijos. Parodinės kondicijos šuns raumenys turi būti gerai išsivystę, be nutukimo požymių. Trumpaplaukių veislių atskirų raumenų kontūrai ir jų judrumas turi būti gerai stebimi.
Šuns judėjimui ypatingą reikšmę turi galūnių, nugaros bei juosmens raumenys. Taip pat svarbūs yra krūtinės bei pilvo raumenys, kurie užtikrina kvėpavimą, ir galvos raumenys, pirmiausiai kramtomieji. Šuns raumenys turi mažai sausgyslių, dėl ko net šuniui stovint vyrauja aktyvi raumenų veikla. Dėl šios priežasties šuo, taupydamas raumenų energiją, atsigula.
ODOS SISTEMA
Šuns kūnas padengtas oda, kuri sudaryta iš kelių sluoksnių, t.y. iš epidermio (paviršinio sluoksnio), tikrosios odos ir poodinio audinio. Tikrojoje odoje yra išsidėstę plaukų folikulai, prakaito bei riebalinės liaukos, kraujagyslės ir nervinės galūnės. Poodiniame sluoksnyje yra riebalinis audinys.
Plaukai apsaugo šunį nuo išorės veiksmų poveikio. Riebalinių liaukų išskiriami odos riebalai padaro plauką elastingu, žvilgančiu ir atspariu vandeniui.
Ant viršutinės lūpos, smilkinių, virš akių ir ant skruostų išauga atskiri ilgi ir labai šiurkštūs, taip vadinami juntamieji plaukai. Šių plaukų folikulai turi jautrias nervines galūnes, perduodančias impulsus į smegenų centrą lietimo metu.
Plaukai dengia beveik visą šuns kūno paviršių. Plaukais nepadengti tik . Letenų odoje yra prakaito laukų – tai vienintelė šuns kūno vieta, išskirianti prakaitą. Dėl to šuo neprakaituoja visu kūnu, o temperatūros kitimus išlygina padažnėjusiu kvėpavimu.
TERMINOLOGIJA
Kūno sudėjimas:
Proporcingas, neproporcingas; aukštas, vidutinis, žemas (standarto ribose); peraugęs (virš standarto leidžiamos ribos) arba per žemas (žemiau standarto leidžiamos minimalios ūgio ribos). Taip pat , aprašant kūno sudėjimą, atsižvelgiama į kūno formų proporcingumą – šuo gali būti proporcingas, aukštakojis, žemakojis arba iškeltu kryžiumi (kai kryžius aukščiau keteros)
Formatas:
Jis išreiškia šuns ūgio ir ilgio santykį. Formatas gali būti kvadratinis, ištemptas, per trumpas, per ilgas arba atitinkantis veislės standartą.
Tipas:
Išreiškia šuns atitikimo veislės idealui laipsnį, t.y. kiek gerai ar blogai išreikštas veislės tipas, ar tai būdingas ar nebūdingas veislės atstovas. Taip pat tipas išreiškia ir lytinį dimorfizmą – skirtumą tarp šuns ir kalės. Šuo privalo būti patino tipo, o kalė – patelės. Lytinio tipo neatitikimas – yda.
Kaulingumas:
Išreiškia skeleto išsivystymą – gali būti geras, lengvas, silpnas, tvirtas, grubus. Atitinkamai šuo gali būti apibūdinamas kaip tvirtas, silpnas, stiprus, masyvus.
Konstitucija:
Tai bendras šuns produktyvumo biologinis pagrindas, įvertinant jo eksterjerą, sveikatą ir temperamentą. Konstitucija gali būti švelni, sausa, tvirta, grubi ir
drėgna (puri)
Kondicija:
Ji išreiškia fizinę aprašomo šuns būklę ir gali būti gera, vidutinė, nepakankama, riebi, išsekusi, darbinė, parodinė.
Snukis:
Ilgas, trumpas, smailus, bukas, siauras, platus.
Nosies veidrodėlis:
Gali būti įvairios spalvos, todėl ją reikia nurodyti. Šnervės gali būti siauros ir plačios.
Lūpos:
Drėgnos, sausos, plonos, gerai prigludusios prie žandikaulių, blogai prigludusios.
nukarusios.
Skruostai:
Išsišovę, plokšti
Nosies nugarėlė:
Tiesi, nuleista, išriesta, plati arba siaura, kuprota.
Kaukolė:
Plati, siaura, ilga, trumpa.
Perėjimas nuo kaktos prie snukio (stopas):
Staigus, ryškus, gerai išreikštas, nuožulnus, silpnai išreikštas.
Kakta:
Plati, siaura, plokščia, apvali, išgaubta, siaurėjanti, su išilginiu griovelio arba be jo.
Antakių lankai:
Ryškai arba silpnai išreikšti
Pakaušio gumburas:
Pastebimas, nepastebimas, ryškiai išreikštas, silpnai išreikštas.
Akys:
Forma: apvalios, ovalios, trikampės, migdolo formos, įkritusios, išverstos, su užverstu į vidų (entropija) arba išverstu į išorę (ektropija) voku.
Spalva: tamsios, tamsiai rudos, rudos, kaštoninės, šviesiai rudos, gintarinės, šviesios, žalsvos, žydros, žuvies, skirtingų spalvų.
Akių išraiška: gyva, nepatikli, rami, nedrąsi, pikta.
Ausys:
Ilgos, trumpos, plačios, mažos, didelės, žemai arba aukštai išaugusios (žemu arba aukštu pagrindu), siauros arba plačios ties pagrindu, plonos, mėsingos, smailėjančios, užapvalintos, stovinčios, kabančios, prigludusios arba neprigludusios prie skruostų, gerai arba mažai judrios, sulenktos per šoną, pusiau stovinčios, lengvos, sunkios, kirptos, po chirurginio įsikišimo (šalinant kokį nors ausies defektą).
Kaklas:
Ilgas, trumpas, plonas, storas, proporcingas, raumeningas, sausas, drėgnas, aukštai arba žemai išaugęs, iškiliu sprandu (elniškas) Viršutinė kaklo linija – kaklo ketera - būna gracinga, išlenkta, trumpa, ilga, raumeninga, plati, siaura.
Apatinė kaklo linija (gerklė) būna graži, plati, siaura, sausa, drėgna (nuokara)
Krūtinės ląsta – krūtinė:
Gili, sekli, smulki, siaura, plati, trumpa, ilga, statinės formos, pleištiška, gerai išsivysčiusi, susiaurėjusi už menčių (перехваченная за лопатками). Priekinė krūtinės dalis – apžiūrima iš priekio – gali būti gerai išsivysčiusi, menkai (nepakankamai) išsivysčiusi, plokščia, siaura, raumeninga, neraumeninga.
Ketera:
Aukšta, sukritusi, ryškiai išreikšta, neišreikšta.
Nugara:
Tiesi, kuprota, įlinkusi, tvirta, minkšta, siaura, plati, trumpa, nepakankamai arba pakankamai raumeninga.
Juosmuo:
Ilgas, trumpas, tvirtas, minkštas, platus, siauras, tiesus, išgaubtas, nepakankamai arba saikingai raumeningas.
Pilvas:
Įtrauktas, nukaręs.
Kryžius:
Tiesus (horizontalus), nuožulnus, išgaubtas, nuleistas, ilgas, trumpas, platus, siauras, raumeningas, neraumeningas.
Uodega:
Aukštai arba žemai išaugusi, stora, plona, stora arba plona ties pagrindu, trumpa arba ilga, trumpai arba ilgai kirpta, iškelta į viršų, žiedu, laikoma horizontaliai, nuleista, laužta, pasukta į šoną, susukta.
Priekinė galūnė:
Tiesi, kreiva, su rachito požymiais, su gerai arba netaisyklingai suformuotais kampais, su gerai arba nepakankamai išsivysčiusiais raumenimis.
Mentė:
Tiesi, įstriža, ilga, trumpa, tvirtai prigludusi, laisva, atitinkanti standartą.
Peties sąnarys:
Gerai arba blogai išreikštas – tiesus.
Petikaulis:
Trumpas arba ilgas
Alkūnė:
Nukreipta griežtai atgal, laisva, išsukta į išorę, pasukta į vidų, prigludusi prie krūtinės.
Dilbis:
Ilgas, trumpas, tvirtas, tiesus, kreivas, rachitiškas
Riešo sąnarys (riešas):
Storas, plonas, gerai išsivystęs, siplnai išsivystęs, rachitinis.
Plaštaka:
Ilgas, trumpas, tvirtas, minkštas, status, taisyklingai arba netaisyklingai pasviręs.
Letena:
Apvali, siaura, minkšta, tvirta, išgaubta, plokščia, maža, didelė
Pirštai:
Tvirti, minkšti, suglausti, išskėsti, išgaubti, plokšti.
Nagai:
Tvirti, silpni, nudilę, peraugę, spalva atitinka standartą arba kitaip.
Užpakalinė galūnė:
Tiesi, gerai arba nepakankamai raumeninga, su taisyklingais arba netaisyklingais sąnarių kampais.
Šlaunis:
Ilga, trumpa, silpnai išsivysčiusi, gerai išsivysčiusi, raumeninga arba neraumeninga.
Kelis:
Normalus, išsuktas į išorę arba pasuktas į vidų.
Blauzda:
Ilga, trumpa, stora, plona.
Kulno sąnarys (kulnas):
Ryškiai išreikštas, neišreikštas, siauras, platus, plonas, sausas, žemai išsidėstęs, aukštai išsidėstęs.
Slėsna:
Trumpa, ilga, plona, stora, stati, įstriža.
Pridėtiniai pirštai:
Jeigu nereikalauja veislės standartas (pvz. prancūzų aviganių), smulkiai neaprašomi, o tik konstatuojami.
Plauko spalva:
Gali būti įvairi ir atžymima atitinkamai standartui.
Plauko struktūra:
Ją apibūdina poplaukis ir dengiamieji plaukai. Plaukas gali būti trumpas, ilgas, banguotas, garbanotas, tiesus, šiurkštus, švelnus, prigludęs, minkštas, žvilgantis, nežvilgantis, lygus, tankus, retas, gali būti vietomis praplikęs, būti šėrimosi stadijoje, išpešiotas.
Judėjimo mechanika:
Ji yra ypatingai svarbi ir parodoje aprašoma ne tik galūnių forma bei raumenų išsivystymas, bet ir jų išsidėstymas, kuris vertinamas tiek stovėsenoje, tiek ir judėjime, kada geriausiai pastebimi visi turintys įtakos šuns judėjimui galūnių privalumai bei trukumai. Judesiai gali būti laisvi, sunkūs, veržlūs, apatiški, sukaustyti, nekoordinuoti.
Priekinių galūnių stovėsena:
Taisyklinga, siaura, plati, šleiva, prancūziška – išsukta į išorę, taisyklingai arba netaisyklingai suformuotais kampais.
Užpakalinių galūnių stovėsena:
Normali, tiesi, suartintais kulno sąnariais (karviška), statinės formos, pakištos po korpusu užpakalinės galūnės, plati, siaurais, taisyklingai arba netaisyklingai suformuotais kampais.
Žingsnis:
Lengvas, spyruokliuojantis , trumpas, ilgas.
Risčia:
Lengva, trumpa, greita, laisva, ilga, sukaustyta, nerangi.
Eidinė:
Tai nenatūralus šuns judėjimo būdas, kai to pačio šono priekinė ir užpakalinė galūnės perstatomos vienu metu.
Charakteris:
Jeigu jis aprašytas standarte, parodose irgi atžymimas ir skiriamas kaip temperamentingas, mažai temperamentingas, tiesus, geras, piktas, nesuvaldomas, ramus, drąsus, bailus, patiklus, nepatiklus.
2011-08-12 12:36:56
Ooo, koks fainas dalykelis Labai sauni tema, reikia juk zinoti viska is ko musu mylimukai sudeti 
Labai sauni tema, reikia juk zinoti viska is ko musu mylimukai sudeti 2011-08-12 12:33:05
Vartotojas neaktyvus
Aš taip pat Vis bandau kažkiek suprasti, nes man tai ne tik norisi žinoti, bet ir reikia. Noriu matyti trūkumus šunyse (parodose), nes tiek kiek žinau man neužtenka
Jurgitta :
>Ooo, vat, jau maždaug savaitę laiko kaip pradėjau nagrinėti šuns anatomiją
>Vat, o čia kelios nuotraukos, kurį vakarą sėdėjau ir viską verčiau į lietuvių kalbą
>
Vis bandau kažkiek suprasti, nes man tai ne tik norisi žinoti, bet ir reikia. Noriu matyti trūkumus šunyse (parodose), nes tiek kiek žinau man neužtenka Jurgitta :
>Ooo, vat, jau maždaug savaitę laiko kaip pradėjau nagrinėti šuns anatomiją
>Vat, o čia kelios nuotraukos, kurį vakarą sėdėjau ir viską verčiau į lietuvių kalbą
>
2011-08-12 12:25:05
Ooo, vat, jau maždaug savaitę laiko kaip pradėjau nagrinėti šuns anatomiją
Vat, o čia kelios nuotraukos, kurį vakarą sėdėjau ir viską verčiau į lietuvių kalbą
Vat, o čia kelios nuotraukos, kurį vakarą sėdėjau ir viską verčiau į lietuvių kalbą
2011-08-12 12:13:23
Kiek zinojau:
kakta
snukis
ūsai
gerklė
žastas
riešas
pagalvėlės
letenos
plaštakos priekinės
Pilvo (pilvo)
užpakalinės pėdos
Apatinė šlaunies dalis
viršutinė šlaunies dalis
Sturplys (žemėjančios strėnos)
nugarinė
krūtinės
ketera
sprandas
pakaušis
Emma12341 :
>Sveiki šį kartą man reikia jūsų pagalbos... Nežinau tam tikrų kūno dalių vertimo iš
>anglų kalbos į lietuvių kalbą.
>Taigi prašau jūsų pagalbos verčiant šiuos žodžius:
>Forehead
>Muzzle
>Whiskers
>Throat
>Prostermum
>Upper arm
>Foream
>Wrist
>Pads
>Dew claw
>Front pastern
>Abdomen (belly)
>Stiffle (knee)
>Rear pastem
>Hind foot
>Hock
>Lower thigh
>Upper thigh
>Rump (croup)
>Loin
>Chest
>Withers
>Crest
>Nape
>Occiput
>Foto, jeigu pagal ją jums bus lengviau:
kakta
snukis
ūsai
gerklė
žastas
riešas
pagalvėlės
letenos
plaštakos priekinės
Pilvo (pilvo)
užpakalinės pėdos
Apatinė šlaunies dalis
viršutinė šlaunies dalis
Sturplys (žemėjančios strėnos)
nugarinė
krūtinės
ketera
sprandas
pakaušis
Emma12341 :
>Sveiki šį kartą man reikia jūsų pagalbos... Nežinau tam tikrų kūno dalių vertimo iš
>anglų kalbos į lietuvių kalbą.
>Taigi prašau jūsų pagalbos verčiant šiuos žodžius:
>Forehead
>Muzzle
>Whiskers
>Throat
>Prostermum
>Upper arm
>Foream
>Wrist
>Pads
>Dew claw
>Front pastern
>Abdomen (belly)
>Stiffle (knee)
>Rear pastem
>Hind foot
>Hock
>Lower thigh
>Upper thigh
>Rump (croup)
>Loin
>Chest
>Withers
>Crest
>Nape
>Occiput
>Foto, jeigu pagal ją jums bus lengviau:
2011-08-12 12:00:41, pakeista: 2011-08-12 12:04:44
Vartotojas neaktyvus
Sveiki šį kartą man reikia jūsų pagalbos... Nežinau tam tikrų kūno dalių vertimo iš anglų kalbos į lietuvių kalbą.
Taigi prašau jūsų pagalbos verčiant šiuos žodžius:
Forehead (Kakta)
Muzzle (snukis)
Whiskers (ūsai)
Throat (gerklė)
Prostermum (krūtinkaulis)
Upper arm (žastas)
Foream (dilbis)
Wrist (riešas)
Pads (pagalvėlės)
Dew claw (letena)
Front pastern (priekinės plaštakos)
Abdomen (belly) (pilvas)
Stiffle (knee)
Rear pastem (galinės plaštakos)
Hind foot (užpakalinės pėdos)
Hock (kulkšnis)
Lower thigh (Apatinė šlaunies dalis)
Upper thigh (viršutinė šlaunies dalis)
Rump (croup) (Sturplys (žemėjančios strėnos)
Loin (nugarinė)
Chest (krūtinė)
Withers (gogas)
Crest (ketera)
Nape (sprandas)
Occiput (pakaušis)
Ačiū, kad padėjot, kažkiek sužinojau pati naudojant visokias vertimų programas, jeigu kas neteisingai, prašau sakyti.
Foto, jeigu pagal ją jums bus lengviau:
Taigi prašau jūsų pagalbos verčiant šiuos žodžius:
Forehead (Kakta)
Muzzle (snukis)
Whiskers (ūsai)
Throat (gerklė)
Prostermum (krūtinkaulis)
Upper arm (žastas)
Foream (dilbis)
Wrist (riešas)
Pads (pagalvėlės)
Dew claw (letena)
Front pastern (priekinės plaštakos)
Abdomen (belly) (pilvas)
Stiffle (knee)
Rear pastem (galinės plaštakos)
Hind foot (užpakalinės pėdos)
Hock (kulkšnis)
Lower thigh (Apatinė šlaunies dalis)
Upper thigh (viršutinė šlaunies dalis)
Rump (croup) (Sturplys (žemėjančios strėnos)
Loin (nugarinė)
Chest (krūtinė)
Withers (gogas)
Crest (ketera)
Nape (sprandas)
Occiput (pakaušis)
Ačiū, kad padėjot, kažkiek sužinojau pati naudojant visokias vertimų programas, jeigu kas neteisingai, prašau sakyti.
Foto, jeigu pagal ją jums bus lengviau:
2011-08-12 11:42:11, pakeista: 2011-08-12 15:46:43
Vartotojas neaktyvus
šuns kūno dalys:
1. kakta
2. perėjimas iš kaktos į snukį
3. nosies veidrodėlis
4. snukis
5. skruostas
6. pakaušis
7. kaklas
8. ketera
9. nugara
10. juosmuo
11. kryžius
12. sėdimasis gumburas
13. priekinė krūtinės dalis
14. šoninė krūtinės dalis
15. apatinė krūtinės dalis
16. šonas
17. pilvas
18. petys
19. alkūnė
20. dilbis
21. riešas
22. plaštaka
23. priekinė letena
24. šlaunis
25. kelis
26. blauzda
27. kulno sąnarys
28. kulnas
29. slėsna
30. užpakalinė letena
31. pridėtinis pirštas
32. uodega
1. kakta
2. perėjimas iš kaktos į snukį
3. nosies veidrodėlis
4. snukis
5. skruostas
6. pakaušis
7. kaklas
8. ketera
9. nugara
10. juosmuo
11. kryžius
12. sėdimasis gumburas
13. priekinė krūtinės dalis
14. šoninė krūtinės dalis
15. apatinė krūtinės dalis
16. šonas
17. pilvas
18. petys
19. alkūnė
20. dilbis
21. riešas
22. plaštaka
23. priekinė letena
24. šlaunis
25. kelis
26. blauzda
27. kulno sąnarys
28. kulnas
29. slėsna
30. užpakalinė letena
31. pridėtinis pirštas
32. uodega
2011-08-12 11:27:40
Vartotojas neaktyvus
Dantys.
Įvairių šaltinių duomenimis, šunys mišrūnai nedažnai turi pilną dantų formulę: nuo 20 iki 32 % šunų turi oligodontiją (dantų trūkumą), 5-10 % – poliodontiją (dantų perteklių), 15-20 % – formos, dydžio ir atskirų dantų padėties nukrypimus, 7-12 % – sąkandžio defektus.
Visa tai turi ne itin daug įtakos jų sveikatai ir gyvybingumui. Tačiau daugumai veislinių šunų dantų skaičius ir sąkandžio forma yra labai svarbūs vertinimo kriterijai. Taigi, jei jūs planuojate išauginti „ringo žvaigždę“, verta išstudijuoti šiuos duomenis bei rekomendacijas.
Šuniukai gimsta ne tik akli bei kurti, bet ir žavingai bedančiai. Maždaug 12-16-tą gyvenimo dieną atsiranda pirmieji pieniniai dantukai (pirmiausia iltys ir kandžiai). Vieno-pusantro (rečiau dviejų) mėnesio amžiaus šuniuko nasruose susiformuoja pilnas „pieninis komplektas“:
Viršutinis žandikaulis: 6 kandžiai, 2 iltys, 6 premoliarai, 0 moliarų.
Apatinis žandikaulis: 6 kandžiai, 2 iltys, 6 premoliarai, 0 moliarų.
Viso: 28 pieniniai dantys.
Kartais pieninių dantų gali būti šiek tiek daugiau ar mažiau. Pavyzdžiui, pasitaiko, kad šuniukai turi tik 5 kandžius viename žandikaulyje, tačiau tai dar nereiškia, kad šuo išaugęs tikrai turės nepilną dantų formulę. Vis dėlto įsigyjant tokius šuniukus verta būti atsargiems. Geriau sulaukite, kol pasikeis kandžiai ir įsitikinkite, kad jie išaugo visi. Nuolatiniai dantys ima dygti trečią-ketvirtą mėnesį.
Dantų keitimosi laikas:
kandžiai – 3-5 mėnesių;
iltys – 4-7 mėnesių;
premoliarai – 4-6 mėnesių;
moliarai – 4-7 mėnesių.
Didelį dantų keitimosi laiko nukrypimą dažniausiai nulemia netaisyklinga mityba (mineralinių medžiagų – nebūtinai kalcio, bet ir, pvz., fosforo ar fluoro – trūkumas arba perteklius) bei genetinis polinkis (jei artimiausi giminaičiai turėjo panašių problemų).
Nuolatiniai dantys:
Viršutinis žandikaulis: 6 kandžiai, 2 iltys, 8 premoliarai (2 maži ir 2 stambūs abiejose pusėse; P4 – didžiausias viršutinio žandikaulio dantis), 2 moliarai.
Apatinis žandikaulis: 6 kandžiai, 2 iltys, 8 premoliarai (2 maži ir 2 stambūs abiejose pusėse), 3 moliarai.
Viso: 42 nuolatiniai dantys.
Normalus šuns sąkandis – žirkliškas, kai viršutiniai kandžiai šiek tiek uždengia apatinius. Apatinės iltys turi tilpti į erdvę tarp viršutinio kraštinio kandžio ir viršutinės ilties, tačiau dantų paviršiai neturi liestis.
Paprastai jau mėnesio amžiaus šuniukas turi teisingą sąkandį, tačiau kartais pasitaiko taksiukų, kurie turi „lengvą“ apatinį žandikaulį. Jų sąkandis „gilus“, kitaip sakant, yra nedidelė, „vaikiška“ nesankanda. Šuniukui augant, ypač keičiantis dantims, šis trūkumas savaime išsitaiso.
Labai svarbu, kad tarpas tarp viršutinių ir apatinių kandžių būtų ne didesnis, kaip 1-2 mm, priešingu atveju sąkandžio forma neišsitaisys!
Pagrindiniai sąkandžio trūkumai:
1. Perkanda (kai apatinis žandikaulis ilgesnis negu viršutinis)
Apatinio žandikaulio kandžiai išsikiša prieš viršutinio žandikaulio kandžius („buldogiškas sąkandis“).
2. Nesankanda (kai apatinis žandikaulis trumpesnis, taip kad susidaro tarpas tarp viršutinės ir apatinės kandžių eiliu)
Didokas tarpas tarp viršutinio ir apatinio žandikaulių kandžių. Kartais apatinio žandikaulio augimas taip atsilieka, kad tenka pašalinti apatines iltis – ir pienines, ir nuolatines, kadangi jos įsiremia į gomurį ar dantenas ir juos traumuoja. Po ilčių pašalinimo šuo gali normaliai gyventi ir maitintis bet kokiu ėdalu.
3. Tiesus (replinis) sąkandis, tai kai viršutiniai ir apatiniai kandžiai remiasi vienas į kitą.
Paveiksliuke parodyta kiek ir kokių dantų turi būti pas šunį. Ne visoms veislėms reikalavimai dantų formulei vienodi. Kai kurioms reikalaujama pilnos dantų formulės, t.y. kai yra dantų tiksliai tiek kiek reikia ir bent mažiausio dantuko trūkumas yra diskvalifikacinis. Kitose veislėse žiūrima atlaidžiau.
Iš rusų į LT kalbą vertė Kukusas.
Įvairių šaltinių duomenimis, šunys mišrūnai nedažnai turi pilną dantų formulę: nuo 20 iki 32 % šunų turi oligodontiją (dantų trūkumą), 5-10 % – poliodontiją (dantų perteklių), 15-20 % – formos, dydžio ir atskirų dantų padėties nukrypimus, 7-12 % – sąkandžio defektus.
Visa tai turi ne itin daug įtakos jų sveikatai ir gyvybingumui. Tačiau daugumai veislinių šunų dantų skaičius ir sąkandžio forma yra labai svarbūs vertinimo kriterijai. Taigi, jei jūs planuojate išauginti „ringo žvaigždę“, verta išstudijuoti šiuos duomenis bei rekomendacijas.
Šuniukai gimsta ne tik akli bei kurti, bet ir žavingai bedančiai. Maždaug 12-16-tą gyvenimo dieną atsiranda pirmieji pieniniai dantukai (pirmiausia iltys ir kandžiai). Vieno-pusantro (rečiau dviejų) mėnesio amžiaus šuniuko nasruose susiformuoja pilnas „pieninis komplektas“:
Viršutinis žandikaulis: 6 kandžiai, 2 iltys, 6 premoliarai, 0 moliarų.
Apatinis žandikaulis: 6 kandžiai, 2 iltys, 6 premoliarai, 0 moliarų.
Viso: 28 pieniniai dantys.
Kartais pieninių dantų gali būti šiek tiek daugiau ar mažiau. Pavyzdžiui, pasitaiko, kad šuniukai turi tik 5 kandžius viename žandikaulyje, tačiau tai dar nereiškia, kad šuo išaugęs tikrai turės nepilną dantų formulę. Vis dėlto įsigyjant tokius šuniukus verta būti atsargiems. Geriau sulaukite, kol pasikeis kandžiai ir įsitikinkite, kad jie išaugo visi. Nuolatiniai dantys ima dygti trečią-ketvirtą mėnesį.
Dantų keitimosi laikas:
kandžiai – 3-5 mėnesių;
iltys – 4-7 mėnesių;
premoliarai – 4-6 mėnesių;
moliarai – 4-7 mėnesių.
Didelį dantų keitimosi laiko nukrypimą dažniausiai nulemia netaisyklinga mityba (mineralinių medžiagų – nebūtinai kalcio, bet ir, pvz., fosforo ar fluoro – trūkumas arba perteklius) bei genetinis polinkis (jei artimiausi giminaičiai turėjo panašių problemų).
Nuolatiniai dantys:
Viršutinis žandikaulis: 6 kandžiai, 2 iltys, 8 premoliarai (2 maži ir 2 stambūs abiejose pusėse; P4 – didžiausias viršutinio žandikaulio dantis), 2 moliarai.
Apatinis žandikaulis: 6 kandžiai, 2 iltys, 8 premoliarai (2 maži ir 2 stambūs abiejose pusėse), 3 moliarai.
Viso: 42 nuolatiniai dantys.
Normalus šuns sąkandis – žirkliškas, kai viršutiniai kandžiai šiek tiek uždengia apatinius. Apatinės iltys turi tilpti į erdvę tarp viršutinio kraštinio kandžio ir viršutinės ilties, tačiau dantų paviršiai neturi liestis.
Paprastai jau mėnesio amžiaus šuniukas turi teisingą sąkandį, tačiau kartais pasitaiko taksiukų, kurie turi „lengvą“ apatinį žandikaulį. Jų sąkandis „gilus“, kitaip sakant, yra nedidelė, „vaikiška“ nesankanda. Šuniukui augant, ypač keičiantis dantims, šis trūkumas savaime išsitaiso.
Labai svarbu, kad tarpas tarp viršutinių ir apatinių kandžių būtų ne didesnis, kaip 1-2 mm, priešingu atveju sąkandžio forma neišsitaisys!
Pagrindiniai sąkandžio trūkumai:
1. Perkanda (kai apatinis žandikaulis ilgesnis negu viršutinis)
Apatinio žandikaulio kandžiai išsikiša prieš viršutinio žandikaulio kandžius („buldogiškas sąkandis“).
2. Nesankanda (kai apatinis žandikaulis trumpesnis, taip kad susidaro tarpas tarp viršutinės ir apatinės kandžių eiliu)
Didokas tarpas tarp viršutinio ir apatinio žandikaulių kandžių. Kartais apatinio žandikaulio augimas taip atsilieka, kad tenka pašalinti apatines iltis – ir pienines, ir nuolatines, kadangi jos įsiremia į gomurį ar dantenas ir juos traumuoja. Po ilčių pašalinimo šuo gali normaliai gyventi ir maitintis bet kokiu ėdalu.
3. Tiesus (replinis) sąkandis, tai kai viršutiniai ir apatiniai kandžiai remiasi vienas į kitą.
Paveiksliuke parodyta kiek ir kokių dantų turi būti pas šunį. Ne visoms veislėms reikalavimai dantų formulei vienodi. Kai kurioms reikalaujama pilnos dantų formulės, t.y. kai yra dantų tiksliai tiek kiek reikia ir bent mažiausio dantuko trūkumas yra diskvalifikacinis. Kitose veislėse žiūrima atlaidžiau.
Iš rusų į LT kalbą vertė Kukusas.
2011-08-12 11:24:51
2011-08-12 11:24:26
