Laisvalaikį su šunimi galima praleisti labai turiningai. Aktyvūs šunų šeimininkai, norintys judėti ir būti gryname ore, tikrai turi iš ko pasirinkti – šunų sporto rungčių yra dešimtys. Belieka įvertinti savo ir šuns fizines galimybes ir pradėti sportuoti.

Šunų sporto įvairovė

Ką įdomaus galima nuveikti su šunimi? 

Flyball: 4 šunų komanda varžosi su kita komanda estafetės principu, bėga per kliūtis ir pagauna automatiškai iš dėžės „iššautą“ kamuoliuką, šuo parbėga su kamuoliuku į estafetės pradžią.

Freestyle: dresuotojas pagal muzikinį akompanimentą šoka, atlieka triukus su šunimi.

Obedience: šunų klusnumo varžybos.

Dogtreking: turistinis pėsčiųjų žygis su šunimis.

Frisbee: šuo laksto ir gaudo plastmasinę lėkštę.

Bikejoring: važiavimas su šunimi, pasikinkius jį prie dviračio.

Skijoring: šuo tempia slidininką. Canicross: distancijų bėgimas su šunimi, pasikinkius specialiomis petnešomis.

Weight pulling: šunys traukia platformas su svoriais.

Šunų kinkinių varžybos. Šunų šuoliai į tolį, aukštį, vandenį. Ir tai dar ne visos šunų sporto šakos. Kiekvienas gali susikurti savo treničuočių sistemą ir mėgautis judėjimo laisve. Svarbiausia, kad treniruotės nepakenktų sveikatai ir teiktų džiaugsmo jums ir augintiniui.

Agility: viskas viename

Turbūt masiškiausias ir populiariausias yra Agility, arba šunų vikrumo varžybos. Ši jauna sporto šaka neįtikėtinai greit paplito pasaulyje. Nenuostabu, nes šunų vikrumas, greitis, šoklumas ir lankstumas Agility arenoje atsiskleidžia kaip nei vienoje kitoje  sporto šakoje. Čia viskas viename, ir tuo viskas pasakyta.

Agility, arba šunų vikrumo varžybos, atsirado Anglijoje. Praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje žirgų varžybų metu hipodromuose pertraukėlėms užpildyti pasirodydavo lenktyniniai kurtai arba kiti šunys, mokantys atlikti triukus. Kadangi britai nuo senų laikų neabejingi žirginiam sportui ir šunims, hipodromai ošė, išvydę kvapą gniaužiančius gyvūnų pasirodymus.

Minėti šunų pasirodymai netruko persikelti į uždaras patalpas, nes tradicinėse šunų parodose taip pat norėjosi dinamiško reginio. Ir toks dinamiškas vyksmas,  išliaupsintas laikraščių ir televizijos, įvyko Cruft’s šunų parodoje Birmingeme  1977-aisiais metais. Šiuo atveju reikėtų paminėti Agility „krikštatėvius“: Peterį Meanwellį, Johną Gillbertą, Johną Varley.

1978 m. jie ir surengė pirmąsias Agility varžybas. Nesvarbu, kad rungėsi tik 2 komandos. Susidomėjimas augo, nes po 5 metų Anglijoje savo veiklą pradėjo oficialus Agility mėgėjų klubas, parengęs varžybų taisykles ir kitus dokumentus. 1980 m. Agility pasiekė Vokietiją, Skandinavijos šalis.

Netrukus šia dinamiška sporto šaka susidomėjo ir mūsų krašto šunų mylėtojai. Kai 1995 m. Kaune buvo įsteigtas Šunų dresūros ir sporto centras NASRAI, tapo aišku, kad tai ne vien šunų dresūros vieta, bet ir gilesnis požiūris į šunų sportą.

Atkakliai treniruodamiesi, „Nasrų“ sportininkai pradėjo dalyvauti tarptautinėse varžybose, Europos ir pasaulio čempionatuose. Užsispyrimas davė rezultatų, jie nekart buvo tarp Agility lyderių. Šiuo metu klube yra daugiau kaip 30 narių, ruošiančių savo šunis varžyboms, siekiančių  aukštų rezultatų arba lankančių treniruotes tiesiog savo malonumui.

Lankytojų pageidavimu, pradedame straipsnių ciklą apie Agility.
Portalo lankytojus konsultuoja Agility sportininkai Algirdas ir Erna Valčiukai.



AGILITY STARTAS: NUO KO PRADĖTI?

Kokie šunys gali sportuoti Agility?

Sportuoti Agility gali visi sveiki šunys – dideli ir maži, veisliniai ir mišrūnai, seni ir jauni. Treniruotės turi būti trumpos, linksmos ir efektyvios, tinkamos šuns amžiui ir pasiruošimo lygiui. Visada svarbiausia turi būti šuns sveikata, o ne šeimininko ambicijos. Kai kurie šunys negali sportuoti Agility dėl tipiškų problemų – sąnarių ligų, didelio antsvorio, traumų, tačiau kartais rinktis kitą „šuniško laisvalaikio“ formą tenka ir dėl širdies ligų ar medžiagų apykaitos sutrikimų.

Kiekvienas šuo gali mėgautis Agility, o kaip jam tai pavyks, priklauso nuo šeimininko. Agility – tik žaidimas, vienas iš daugelio malonių laiko su keturkoju bičiuliu praleidimo būdų, todėl svarbu turėti realius tikslus ir nereikalauti iš šuns daugiau, nei šis gali.

Nuo kokio amžiaus pradėti treniruoti šuniuką?

Treniruoti galima pradėti 2-3 mėn. amžiaus šuniuką. Paprastai mažylių treniruotės vyksta pagal specialias „Puppy“ programas ir neturi nieko bendra su šokdinimu per kliūtis, kaip daugelis klaidingai įsivaizduoja.

Visada reikia atsiminti, kad jaunų šunų kaulai ir skeletas nėra galutinai susiformavę, todėl didelė rizika, kad šuniukas susižeis.

Svarbu ir dažnos pertraukėlės, nes jauni šunys greitai pavargsta. Daugelio užsienio specialistų nuomone, taisyklingai nuo mažens treniruojami šunys pasiekia žymiai geresnių rezultatų nei tie, su kuriais sportuoti pradedama vėliau.

Praėjusiais metais mūsų klube seminarą vedė treneris Alen Marekovic iš Kroatijos – Agility Europos ir Pasaulio čempionas. Viena iš seminaro dalių buvo skirta mažylių (2-6 mėn.) Agility treniruotėms.

Aleno teigimu, Agility iš esmės yra žaidimas, o visi maži šunys mėgsta žaisti, tad žaismingumą reikia tikslingai išnaudoti. Nuo praėjusių metų klube mažus šuniukus ruošėme pagal Aleno adaptuotą mažylių programą – rezultatai matyti ne iš karto, tačiau šuniukams šios treniruotės tikrai patinka!

Ar galima sportuoti su senyvu šunimi?

Jeigu jis sveikas – žinoma. Mums teko lankytis vienoje Agility mokykloje Vokietijoje, kuri turi specialią „Agility senjorų“ grupę. Gražu žiūrėti, kaip šunys žilais snukučiais linksmai siaučia trasoje.

Daugelyje šalių vyksta Agility „Senior“ klasės varžybos, kuriose gali varžytis 7-8 m. ir vyresni šunys. Sportuojant su vyresniu šunimi reikia atidžiai stebėti, kad šiam sportuoti būtų smagu, kad neperžengtų savo galimybių ribų.

Mūsų klube yra borderkolis, kuriam 12,5 metų, tačiau treniruotėse jis su malonumu šokinėja per žemesnes kliūtis.

Ar sugebėčiau išdresuoti pagrindinių Agility dalykų pats, be trenerių pagalbos?

Išmokyti šunį įveikti Agility kliūtis galima ir pačiam, be trenerio. Tačiau treneris gali patarti, kaip šias kliūtis įveikti saugiau ir efektyviau. Be to, Agility sportas – tai ne tik kliūtys. Svarbiausia, kas yra tarp kliūčių – tuomet trenerio patarimai tampa labai reikalingi.

Laukite tęsinio
Lino Liaukonio nuotr.