Teritorijos žymėjimas namuose. Priežastis – šuo laiku neišvedamas į lauką arba, jei tai jaunas šuniukas, dar neišmoko atlikti visų „reikaliukų“ lauke. Taip pat įtakos tokiam elgesiui gali turėti sveikatos sutrikimai, pvz.: šlapimo pūslės peršalimas.

Pavadėlio tempimas. Jeigu šuo jus tempia pasivaikščiojimo metu, dar nereiškia, kad jis jaučiasi vadu. Tiesiog toks keturkojis nebuvo išmokytas tinkamai eiti su pavadėliu. Nekaltinkite šuns ir mokykite jį eiti greta.

Šuns veržimasis eiti pro duris. Panašiai kaip ir pavadėlio tempimo atveju, čia tereikia dresūros. Šuo tiesiog nori kuo greičiau ištrūkti laukan, kur galės lakstyti ir žaisti. Sprendimas paprastas – išmokykite komandos „palauk“. Prieš atidarydami duris, sulaikykite šunį ir leiskite eiti lauk tik pagal komandą. Palaukimas prie durų gali padėti išvengti nelaimės: spėsite sulaikyti šunį, jam pamačius katę ar kitą objektą, kurį jis galėtų nusivyti.

Lojimas ant šeimininko. Šunys loja dėl skirtingų priežasčių – baimės, streso arba norėdami žaisti, aploti nepažįstamą žmogų ir t.t. Dažnai keturkojis taip prašosi dėmesio – šeimininkas aprėks, bandys nutildyti šunį taip skirdamas jam nors kiek laiko. Lojimą mažina aktyvi veikla su šunimi. Jeigu šuo aploja jus grįžtantį namo, nesibarkite – vieni loja iš džiaugsmo, kiti tiesiog negeba atpažinti, jog grįžtate būtent jūs ir aploja lyg nepažįstamą žmogų.

Griebimas, greitas maisto rijimas. Tai – vėl dresūros trūkumas. Mokykite šunį neimti maisto be jūsų leidimo. Jeigu šuo klauso komandų „negalima“ bei „imk“, tačiau maistą ryte ryja, duokite jį mažomis porcijomis arba paberkite ant padėklo, kad šuo spėtų sukramtyti maisto gabalėlius. Šuniui labai greitai ryjant maistą, padidėja skrandžio persivertimo tikimybė.

Miegojimas lovoje. Skatinkite šunį už buvimą guolyje ir niekada neleiskite lipti ant baldų, jeigu tai jus erzina. Šuo mėgsta miegoti lovoje, nes joje patogiau, nei guolyje ar ant žemės, taip pat ant baldų jaučiamas šeimininko kvapas, yra šilčiau, nei šuns guolyje.

Šokinėjimas ant žmonių. Vėlgi, tai tiesiog dresūros trūkumas. Šuo šokinėja ant žmonių, nes nėra išmokytas to nedaryti. Dar blogiau – dažnai augintinis paskatinamas šokinėti, kai, priekinėmis kojomis neliesdamas žemės, apdovanojamas dėmesiu, paglostymais ir pagyrimais (namuose šuo pasitinka šokinėdamas, o jūs džiugiu balsu skatinate – „Geras šuo, pasiilgau tavęs, eisim lauk?“).

Dauguma šuns elgsenos problemų tėra dresūros stoka, o ne įgimtas dominavimas. Kuo geriau šuo klausys jūsų komandų, tuo mažiau lyderiavimo problemų turėsite.