Svarbi šuns dresūros dalis yra kasdieniai įpročiai: rytiniai ir vakariniai pasivaikščiojimai, dresūros užsiėmimai, laikas miegui ir žaidimams. Taip pat svarbi ir dažniausiai labai laukiama dienos dalis yra valgymas. Deja, ne vienas augintinis tiesiog puola prie maisto ir nereaguoja į šeimininką prie dubenėlio. Ką daryti, kad šuo gražiai elgtųsi?

Pirmiausia reikia nusistatyti reikalavimus, kokį elgesį laikysite tinkamu. Paprastai gražus elgesys prie dubenėlio suprantamas kaip šuns sėdėjimas tol, kol į dubenėlį įdedama visa maisto porcija. Priklausomai nuo šeimininko reikalavimų ir kantrybės, prieš imant maistą iš šuns reikalaujama, kad jis ramiai sėdėtų/gulėtų/nueitų į narvą/būdą/guolį/pažiūrėtų šeimininkui į akis ir pan. Kitaip tariant, „gražaus elgesio“ esmė – kad šuo negriebtų maisto ir reaguotų į šeimininko komandas.

Mokant reikės bent dviejų komandų – pvz.: „sėdėt“ ir „negalima“ („ne“).

Mokymas paprastas – liepkite šuniui atsisėsti. Rankoje laikykite dubenėlį su maistu ir, kai šuo atsisėda, pamažu dėkite dubenėlį ant žemės. Jeigu šuo atsistoja (pirmaisiais mokymo etapais taip tikriausiai ir bus), pasakykite „negalima/ne“ ir pradėkite iš naujo. Jeigu šuo labai neramus ir kelis kartus iš eilės atsistoja, paprašykite draugo pagalbos – tegul jis palaiko šunį, kol padėsite dubenėlį ant žemės. Šunį paleisti galima tik po komandos – pvz.: „imk“. Pagirkite šunį žodžiu.

Jeigu šuo loja ar cypia, palaukite. Maistą atiduokite tik tada, kai jis bus visiškai ramus (nebent norite, kad keturkojis nuolat cyptų .

Kai šuo atsisėda, leiskite jam pasiimti maistą. Nuo šiol maistą iš dubenėlio jam atiduokite tik po to, kai šuo nors sekundei atsisėdo.

Kai augintinis supras, ko iš jo norite, pamažu ilginkite sėdėjimo laiką, tačiau nepersistenkite – jeigu nuolat kelsite reikalavimus, šuo pavargs ir praras motyvaciją mokymuisi. Jūsų tikslas nėra išmokyti šunį sėdint skaičiuoti laiką („kiek gi dar reikia laukti?“). Jūsų tikslas išmokyti šunį susikaupti ir su nekantrumu laukti kiekvienos jūsų komandos. Todėl vieną kartą prašykite šuns sėdėti 10 sekundžių, kitą – 15, trečią kartą – 5 ir t.t.

Jeigu augintinis jau išmoko pasėdėti prie dubenėlio, galite paįvairinti užduotis – liepkite jam gulėti, eiti į narvą, apeiti jus ratu, žiūrėti į akis ir pan. Svarbiausia per ilgai „neužsibūti“ su viena komanda – jeigu išmokysite šunį sėdėti prie dubenėlio ir šalia maisto nemokysite kitų komandų, augintiniui bus sunku suprasti, kad prie maisto galima ne tik sėdėti. Jeigu šuo nesupranta, ko iš jo norite, palengvinkite užduotį (naudokite lengvesnę komandą, kurią jis geriau moka) arba paimkite skanėstą ar žaislą ir padėkite augintiniui įvykdyti reikiamą komandą.

Priklausomai nuo to, kiek turite kantrybės ir laiko, galite mokyti tik porą kartų per dieną, prieš maitinimus arba atlikti pratimus prie dubenėlio kelis kartus. Tokiu atveju nepamirškite duoti mažesnes maisto porcijas. Jeigu mokysite tik 2-3 kartus per dieną (prieš kiekvieną maitinimą), rezultatų pasieksite kiek vėliau.

Pratimai prieš maitinimą moko šunį sutelkti dėmesį į šeimininką net prie stipraus dirgiklio (kvepiančio maisto), taip pat padidina paskatinimo maistu vertę. Toks mokymas bus naudingas ir pasivaikščiojimo metu bei svečiuose.