Atsiskyrimo nerimas yra stresinė šuns būsena, kai jis namuose paliekamas vienas. Jeigu kiekvienąkart šuniui kyla panika, jis elgiasi destruktyviai, šis nerimas gali būti laikomas klinikiniu sindromu. Teigiama, kad 30 proc. kambarinių šunų patiria stipresnį ar silpnesnį atsiskyrimo nerimą.

Esant šiam sutrikimui, šuo nesijaučia saugus be šeimininko. Jo nerimo laipsnis nepriklauso nuo to, kiek ilgai šeimininko nėra. Šunys, kurie neturėjo pastovaus šeimininko, buvo izoliuoti arba augo nesaugioje aplinkoje yra labiau linkę į nerimo sindromą. Atsiskyrimo nerimo simptomai priklauso nuo klasės, kuriai priklauso sergantis šuo:

A klasė. Šuo ypatingai prisirišęs prie žmogaus, jam nesant niokoja aplinką, drąsko baldus, ieško šeimininko daiktų; gyvūnas gali trukdyti šeimininkui palikti namus.
B klasė. Atsiskyrimo nerimu šuo suserga dėl amžiaus, pasikeitus gyvenamai aplinkai, šeimininkams. Simptomai - kaukimas, lojimas, staugimas, šuo bando ištrūkti iš namų.
C kalsė. Šunims atsiskyrimo nerimas siejasi su baime. Jie šlapinasi ir tuštinasi namuose, padidėja seilėtekis, sumažėja apetitas.

Visais atvejais pasireiškia besaikis džiaugimasis šeimininkui grįžus namo.

Sutrikimo diagnozavimas

Atsiskyrimo nerimas pasireiškia tik šuniui sulaukus brandos, nuo 13 iki 36 mėnesių, priklausomai nuo šuns veislės. Atsiskyrimo nerimą sudėtinga nustatyti. Pirmiausia tiriama, ar simptomai neturi klinikinio pagrindo, paimami kraujo ir šlapimo mėginiai. Tik tuomet, jeigu tyrimų rezultatai atitinka normą, tikrinama gyvūno psichinė būsena. Kad būtų galima įvertinti šuns emocinę būseną jam esant vienam namuose, galima netgi palikti įjungtą video kamerą. Taip lengviausia diagnozuoti sutrikimą ir nustatyti sunkumo laipsnį.

Gydymas

Svarbiausia yra susilpninti šuns reakciją į šeimininko išvykimą ir grįžimą. Nukreipti šuns dėmesį galima pasirūpinant šuns žaislais, užimtumu. Kuriam laikui galima sumažinti laiką, kurį šuo praleidžia su šeimininku. Gyvūnas privalo tapti nepriklausomas nuo „savo žmogaus“ ir mokėti žaisti, užsiimti be jo. Leiskite šuniui žaisti su įvairiais žmonėmis, socializuokite jį su kitais šunimis. Dresūros pamokos taip pat didina šuns pasitikėjimą savimi. Jeigu gyvūnas patiria stiprų nerimo priepuolį, galima taikyti masažo terapiją, akupunktūrą. Bausmė jokiu būdu nepadės. Taip pat dažna šeimininkų klaida – grįžimo proga duoti skanėstą, raminti, skirti dėmesį šuniui, kuris dėl atsiskyrimo nerimo elgėsi netinkamai. Grįžtant ir išvykstant reikia elgtis priešingai – neglostyti šuns, nerodyti dėmesio.

Šunis atsiskyrimo nerimas vargina ir psichologiškai, ir fiziškai. Tai taip pat tampa problema šeimininkams, netgi jų kaimynams. Tačiau reguliuojant šeimininko ir šuns santykius bei praturtinat gyvūno aplinką šis sutrikimas tikrai yra suvaldomas.