Iš pirmo žvilgsnio ši „šuniška“ problema – dulkių siurblio baimė – gali pasirodyti juokinga, tačiau tie, kurių augintiniai bėga slėptis vos supratę, kad šeimininkas ruošiasi tvarkyti namus, puikiai žino, kokį stresą patiria jų šuo.

Paprastai siurblio bijo itin jautrūs šunys arba tie, kurių šeimininkai mėgsta prastą humorą ir kada nors gąsdino augintinį šiuo ūžiančiu prietaisu. Turbūt nesijuoktumėte, jeigu bijote vorų, o geriausias draugas ant rankos užmestų didelį vorą. Taip pat jaučiasi ir jūsų augintinis – šeimininkas jį gąsdina keistu ūžiančiu prietaisu vietoj to, kad nuramintų ir parodytų, kokio elgesio iš šuns tikisi.

Stebėkite, kaip elgiasi jūsų šuo, kai supranta, jog tuoj bus įjungtas siurblys. Tai svarbu norint suprasti, kokio stiprumo yra keturkojo baimė, ar ji nepavojinga pačiam šuniui (pvz.: išsigandęs šuo gali atsitrenkti į baldus) ir kaip atsikratyti šios fobijos.

Šuns baimė gali būti skirtinga:

1.    Pasitraukia nuo įjungto siurblio, loja ant jo.

Toks šuo problemų turėtų nekelti – jis arba pasitrauks į ramesnę patalpą, arba los. Išeitis paprasta – kai įjungiate siurblį, tiesiog duokite šuniui kamuoliuką, dubenėlį su maistu arba nukreipkite dėmesį žaidimu, kol kitas šeimos narys tvarkys namus. Jeigu augintinis ūžimo nebijo, tačiau šmirinėja aplink ir trukdo, palikite jį narve ar kitame kambaryje.


2.    Šuo, pamatęs nenaudojamą siurblį, sunerimsta, o ant įjungto siurblio nuolat skalija arba urzgia.

Akivaizdu, kad baimė šiuo atveju didesnė. Jeigu šuo domisi maistu ir atsitraukia pamatęs skanėstą, nukreipkite jo dėmesį maistu. Jeigu šuo panikuoja ir yra susierzinęs tiek, kad maistas jo nedomina, pradėkite pratinti prie išjungto siurblio. Leiskite šuniui jį apuostyti, paimti nuo juo kamuoliuką ar skanėstą. Nedarykite jokių staigių judesių, siurblį įjunkite tik tuomet, kai šuo nuo jo atsitraukęs (kitaip netikėtai pradėjęs ūžti prietaisas tik išgąsdins jautrų gyvūną). Kai šuo ramiai reaguoja į išjungtą siurblį, galite palikti augintinį su dubenėliu maisto viename kambaryje, o kitame – įjungti siurblį. Jeigu matote, kad šuo sunerimsta, uždarykite duris (taip susilpninsite garsą).

Taip pat augintinį galima pratinti prie plaukų džiovintuvo, skalbimo mašinos, sulčiaspaudės ūžimo ar pan. prietaisų skleidžiamo garso. Mokymo tikslas – kad šuo galėtų ramiai reaguoti į jam diskomfortą keliantį triukšmą. Svarbiausia šuns negąsdinti ir mokyti pamažu. Kitu atveju nekontroliuojama baimė gali virsti panika ir pakenkti augintiniui – išsigandęs šuo gali tapti nevaldomas ir bandyti pabėgti ar netgi kąsti, gali jaustis nesaugus ir elgtis nenuspėjamai.