Šunys dažniausiai maitinami dvejopai – šeriami natūraliu arba pramoniniu būdu pagamintu (sausas ėdalas, konservai) ėdalu.

Tačiau kartais šunų mylėtojai „pagerina“savo augintinių meniu: sausą ėdalą papildo natūralia mėsa ir daržovėmis, arba, atvirkščiai, į košę įberia sauso ėdalo. 

• Kaip šuniui gali pakenkti mišri mityba, jeigu natūralaus ir pramoniniu būdu pagaminto ėdalo sudedamosios dalys yra tokios pačios?

Sausas ėdalas (kalbama apie Premium klasės ėdalą) yra gaminamas atsižvelgiant į konkretų šunų tipą. Jis yra visavertis, subalansuotas, sukurtas atsižvelgiant į gyvūno amžių, veislę, judrumą ir kt. svarbius aspektus.

Todėl šiame ėdale yra pakankamai baltymų, riebalų, angliavandenių, mineralinių medžiagų.

Kas atsitinka, sumaišius natūralų ir gatavą ėdalą, sakykime, pusryčiams savo augintiniui įbėrus sauso ėdalo, o vakarienei sušėrus košės su žalia mėsa?

Šitaip šeriant, šuo gauna per daug angliavandenių. Arba, jeigu vakarienei sušėrėte gabalą žalios mėsos, o ryte davėte porciją sauso ėdalo – jūsų šuo gavo per daug baltymų.

Skirtingų ėdalo rūšių maišymas reiškia ir vitaminų bei mineralinių ppaildų (kalcio, fosforo) perdozavimą, o tai irgi pavojinga.

• Nejaugi mišriai maitinamas šuo gali susirgti?

Pirmiausia sutrinka šuns medžiagų apykaita. Jei nuolat šersite mišriai, augintiniui grės antsvoris, vėliau gali prasidėti kepenų ir inkstų nepakankamumas, akmenligė, maistinė alergija, susilpnės imunitetas.

Veterinarijos gydytojų nuomone, nuolat sausu ėdalu šeriamų šunų skrandis yra mažesnės apimties, nei šeriamų natūraliu maistu. Šeriant mišriai, skrandžio apimtis tampa nevienoda, šuns virškinamasis traktas labiau apkraunamas, sutrinka ir tuštinimasis.

Smarkiai skiriasi sauso ir natūralaus maisto virškinimo trukmė, fermentacija (žalia mėsa šuns virškinamajame trakte „užsibūna“ 5-6 valandas!).

• Bet žmonės kalba, kad sauso ėdalo vitaminai – „negyvi“?

Tai prietarai. Visavertis sausas ėdalas yra visų gyvūnui gyvybiškai svarbių medžiagų šaltinis. Juk ne veltui, prieš pradedant naujos šunų ėdalo rūšies gamybą, keletą metų atliekami tyrimai, dirba mokslininkai, šunų veisėjai, veterinarijos specialistai, dietologai.

Anksčiau šunų ėdale nebuvo priedų, gerinančių sąnarių darbą, kailio kokybę, reguliuojančių kailio šėrimosi trukmę, gerinančių odos ar dantenų būklę.

Dabar toks ėdalas jau įprastas. Šerdami natūraliu maistu, vadinamaisiais „gyvais“ vitaminais, tikrai neapskaičiuosite, kiek ir ko jūsų augintiniui šiandien labiausiai reikia.

• O jeigu iš ryto duočiau sauso ėdalo, o vakare – mėsos su daržovėmis?

Vis tiek duotumėt tą pačią mišrainę! Nesvarbu, ar vienu kartu ją sušersite, ar tarp šėrimų bus pertrauka.

• Vis dėlto, ar galima duoti šiek tiek mėsos, aliejaus šaukštelį į sausą ėdalą įpilti... dėl kvapo ir skonio.

Jei nedaug, nieko bloga šuniui neatsitiks. Bet ar verta? Gal verčiau su šunimi pajudėkite ir pasportuokite gryname ore, kad šis visada turėtų gerą apetitą.

• Jeigu sausą ėdalą užpilčiau šiltu vandeniu, išbrinkinčiau ir sumaišyčiau su koše – gal toks išbrinkintas maistas nekenktų?

Sauso ėdalo sudėtis ir tai, kiek šuns organizmas jo pasisavins, visiškai nepasikeis, jį išbrinkinus. O tie šeimininkai, kurie užpila sausą ėdalą riebiu sultiniu arba pienu, daro savo augintiniams meškos paslaugą.

• Šuo tarsi pasmerktas sausiakui...

Tarp šėrimų retsykiais galima duoti rūgščių pieno produktų (kefyro, natūralaus jogurto), daržovių ar vaisių, bet tai neturi tapti  pagrindiniu maistu.