Praėjusią savaitę Vilniaus, Kauno ir Šiaulių gatvėmis žygiavo šunys. Žygiavo ne vieni, o su savo šeimininkais – Berno zenenhundų mylėtojai prisidėjo prie 87-iose šalyse vykusios socialinės akcijos ir išėjo į gatves su savo augintiniais. Gatvėmis lapsinčius meškinus sveikino praeiviai ir ne vienas pagalvojo: o kokie iš tiesų yra ir kam skirti šios veislės šunys?

Berno zenenhundų pasaulinių eitynių priežastis buvo labai žemiška: šunų augintojai norėjo atkreipti dėmesį, kad į gyvūnų prieglaudas, deja, pakliūva ir šios veislės šunų. Lietuvoje (ačiū atsakingiems šunų augintojams!) dar neteko girdėti, kad Berno zenenhundas būtų atiduotas į  gyvūnų prieglaudą, tačiau pasirūpinti, kad taip neatsitiktų, būtina.

Ūkio pagalbininkas ar gražuolis aristokratas?
Šie šunys žinomi daugiau kaip 2000 metų. Iš veislės pavadinimo nesunku atspėti, kad išvesti Berno apylinkėse, Šveicarijoje. O jeigu Šveicarijoje, gali numanyti, jog tai ūkininkų pagalbininkai, stiprūs, patikimi ūkio darbininkai.
Berno zenenhundai traukė į muges vežimėlius su išaugintomis gėrybėmis ir sūriais, ganė galvijų bandas, saugojo ūkininkų turtą ir namus, buvo vaikų auklės. Šiais laikais pasakytume: universalus šuo. Tuomet sakė: pagalbininkas ūkyje ir vadino juos visaip: geltonskruostis (Gelbbackler), keturakis (Vierauger), Durrbachler (pagal kilmės vietą).
Nors tai buvo paprasti pagalbininkai ūkyje, bet iš kitų šunų išsiskyrė aristokratiškumu. Juodas žvilgantis kailis su ryškiomis rudomis ir baltomis dėmėmis, draugiškas žvilgsnis, švelnūs plaukai –  gražus šuo.
Berno zenenhundai psichiškai ir fiziškai subręsta tik trečiaisiais savo gyvenimo metais, todėl labai svarbu, kad šie šunys pakliūtų į atsakingų šeimininkų rankas. Būtent atsakomybę pabrėžė kalbinti eitynių dalyviai. Jų nuomone, net puikiausią šunį gali sugadinti... žmogus. Matyt todėl eitynėse dažnai girdėjosi žodis atsakomybė...

Atsakomybė prieš Berno zenenhundus
Sostinėje vykusioje akcijoje dalyvavo 40 zenenhundų ir dvigubai tiek jų gerbėjų, žygiavusių Gedimino prospektu nuo Martyno Mažvydo bibliotekos iki Vinco Kudirkos aikštės, kur zenenhundai Čiaras ir Bruno pademonstravo Obedience programą.
Paklausta apie šios veislės šunų privalumus, parado dalyvė, zenenhundų Alvaro Labas ir Coldplay Duok Labas šeimininkė Ana Menčiūnienė sakė: „Nepirkite zenenhundo, susižavėję vien jo išvaizda – tikrąją vertę reikia įžvelgti šuns charakteryje. Taip pat nepirkite, jei neplanuojate su šunimi nugyventi visą jo gyvenimą – Berno zenenhundas labai brangina savo žmogų. Nepirkite, jei esate nekantrus – Berno zenenhundai formuojasi lėtai, juos reikia atsakingai auklėti, tinkamai prižiūrėti. Nesirinkite šios veislės, jeigu turite mažai laiko – zenenhundui svarbu socializacija, o tam prireiks ir laiko, ir išmanymo. Taip pat nepirkite, jeigu manote, kad šuo išsilakstys kieme, o belakstydamas pažins ir pasaulį, ir žmones – tai nusikaltimas zenenhundų atžvilgiu“.
Išgirdus tokią nuomonę, kilo natūralus klausimas: tai koks šeimininkas Berno zenenhundui tiktų? Toks, kuris nori pažinti savo šunį ir išmokyti jį naudingų dalykų. Kuris ne tik mankština šuns raumenis, grūdina fiziškai, bet lavina gebėjimus ir džiaugiasi savo augintinio pasiekimais, – sako šių šunų veisėjai.
Be abejo, kaip ir visi šunys, Berno zenenhundai pirmiausia yra šunys: mėgsta žaisti su šunų žaislais, šėlti su vaikais, tačiau jie gali gerokai daugiau. Jie bus laimingesni kažko mokydamiesi. Todėl Berno zenenhundai sėkmingai dalyvauja IPO, Obedience, Agility ir kitose šunų sporto varžybose. Puikiai pasirodo šunų grožio konkursuose, dalyvauja kinologinio švietimo programose.