Bendrovės „Panevėžio specialus autotransportas“ valdoma gyvūnų mirties stovykla mieste prie Nevėžio veikė be jokių išimčių.

Iš jos narvų galėdavo ištrūkti tik tie gatvėse šungaudžių sugauti gyvūnai, kurių šeimininkai susivokdavo, kur prapuolėlių reikėtų ieškoti, ir laiku suspėdavo savo augintinius atsiimti. O laiko tam būdavo skiriama vos trys dienos – po jų visi šunys ir katės būdavo žudomi mirtinomis injekcijomis.

Bendrovė informacijos apie savo sugautus ar šeimininkų netekusius gyvūnus niekaip neviešino. Visų pirma dėl to, kad nematė reikalo: miesto tarybos patvirtintose gyvūnų globos taisyklėse nebuvo numatyta galimybė atiduoti beglobius gyvūnus naujiems šeimininkams. Dėl to, net jeigu būtų atsiradęs žmogus, kuris norėtų priglausti pasmerktą šunį ar katę, jis būtų išleistas pro vartus tuščiomis rankomis.

Kaip rašo „Panevėžio balsas“, miesto valdžia nusprendė, kad pasmerkdamas visus beglobius gyvūnus eutanazijai, Panevėžys griauna savo įvaizdį. Tad pradėta ieškoti išeities. Planuojama, kad jau kovą mieste atsiras gyvybės vagonėliai ir dauguma gyvūnų suras naujus šeimininkus. Taip pat kuriamos naujos gyvūnų globos ir priežiūros taisyklės, kurias turės patvirtinti miesto taryba.

Iki šiol nesukūręs civilizuotos beglobių gyvūnų apsaugos sistemos, Panevėžys ne tik menkina savo įvaizdį, bet ir pažeidžia Europos Sąjungos gyvūnų globos konvenciją. Taip „Panevėžio balsui“ tvirtino vicemerė Gema Umbrasienė, kartu su meru Vitalijumi Satkevičiumi inicijavusi susitikimą su miesto bei apskrities įstaigų vadovais, visuomeninių organizacijų atstovais spręsti problemas, susijusias su beglobiais gyvūnais.

„Panevėžys yra bene vienintelis Lietuvos didmiestis, kuriame neveikia gyvūnų globos sistema, jie kaip daiktai surenkami specialiojo autotransporto įmonėje ir po trijų dienų  numarinami, nors įstatymas numato taikyti 10 d. karantiną. Ir įmonės patalpos, kuriose laikomi atvežti gyvūnai, netinkamos gyventi. Esu įsitikinusi, kad tokį totalų gyvūnų naikinimą Panevėžyje reikia kuo greičiau sustabdyti“, – sakė mero pavaduotoja.

„Šalys, turinčios gyvūnų globos namus, daugiau nei pusei pamestinukų suranda naujus šeimininkus. Pas mus padėtis kitokia: esame orientuoti į kraštutinę priemonę – eutanaziją. Iki šiol net nebuvo bandyta kurti gyvūnų globos sistemos. Veikė tik gyvūnų, kaip nereikalingų daiktų, surinkimo ir naikinimo sistema, prasilenkianti su ES konvencija“, – G.Umbrasienė sakė ir „Sekundei“.

Per pasitarimą nuspręsta, kad AB „Panevėžio specialus autotransportas“ turi nustoti be atrankos marinti visus sugautus ar šeimininkų atiduotus gyvūnus. G.Umbrasienė sako, kad daug vilčių dedama į gyvūnų globėjos R.Liberienės įgyvendinamą beglobių gyvūnų vagonėlių idėją.

Tokie gyvybės vagonėliai jau kelis mėnesius veikia Vilniuje. Lietuvos gyvūnų globos draugijos Vilniaus sk. savanoriai gyvybės vagonėliuose laikinai apgyvendina beglobius gyvūnus, kuriuos jiems pavyksta ištraukti iš bendrovės „Grinda“ narvų. „Grinda“ – vilnietiška savivaldybės įmonė, – kaip ir „Panevėžio specialus autotransportas“, užsiima benamių gyvūnų gaudymu, karantinavimu ir naikinimu.

R.Liberienė sako, kad gyvybės vagonėlius Panevėžyje planuojama atidaryti jau kovą. Vagonėliai laikinai stovės bendrovės „Panevėžio spec. autotransportas“ teritorijoje. Ieškoma rėmėjų beglobių gyvūnų ėdalui.

Kaip rašo „Sekundė“, vėl atgaivinta idėja Panevėžyje įkurti tikrą gyvūnų prieglaudą, kur gyvūnai nebūtų žudomi. G.Umbrasienė ketina dėl šių patalpų tartis su Panevėžio r. vadovais.

Vicemerė neabejoja, kad į juos patekusiems šunims ir katėms nebūtų sudėtinga rasti naujus šeimininkus. „Panevėžiui geru pavyzdžiu galėtų būti Utenos savivaldybė. Per metus joje surenkama apie 800 gyvūnų, tačiau globos namai daugiau nei pusei suranda šeimininkus, dar keli šimtai tokiuose namuose gyvena nuolatos“, – „Sekundei“ teigė G.Umbrasienė.

AB „Panevėžio specialus autotransportas“ direktorius Valentas Bakšys patvirtino, kad visi beglobiai gyvūnai nebebus žudomi. Norintieji augintinio, galės jį išsirinkti. Kaip apie juos bus skelbiama informacija, įmonės vadovas dar tiksliai nežinojo. Vienas galimų būdų – informaciją pateikti įmonės interneto svetainėje, rašo „Panevėžio balsas“. Iki šiol miesto taisyklėse gyvūnų atidavimas to norintiems žmonėms nebuvo numatytas.

„Panevėžio balso“ duomenimis, per bendrovės „Panevėžio specialus autotransportas“ darbuotojų rankas pernai perėjo 252 šunys ir 256 katės. Tačiau patys šungaudžiai sugavo kur kas mažiau, nei atnešė gyventojai: sugautos 102 katės ir 87 šunys. Kinologės R. Liberienės vadovaujama Panevėžio gyvūnų globos draugija viliasi per mėnesį įrengti tris gyvybės vagonėlius į gatvę išmestiems gyvūnams. Vienu metu juose galėtų apsigyventi apie 40 šunų ir 20 kačių, rašo „Sekundė“.

Įvairios pagal sutartis su savivaldybėmis dirbančios ir beglobių gyvūnų gaudymo bei karantinavimo paslaugas atliekančios bendrovės už mokesčių mokėtojų pinigus daugybę šunų ir kačių kasmet nužudo visuose Lietuvos miestuose.

Tačiau tik Panevėžyje savivaldybės išlaikoma bendrovė nesuteikdavo nė mažiausios galimybės savo „grobiui“ išgyventi, kituose miestuose benamiai gyvūnai dovanojami to norintiems žmonėms.

http://www.lese.lt/lt/naudinga_statistika/ galite pamatyti neoficialią penkerių metų statistiką ir palyginti, kiek gyvūnų išgyvena ir randa savo namus arba padovanojami naujiems šeimininkams įvairiuose miestuose.

Lentelėje pateikiami negalutiniai tiek šungaudžių funkcijas vykdančių, tiek visuomeninių savanoriškų gyvūnų globos organizacijų, nenaudojančių eutanazijos, kaip beglobių gyvūnų skaičiaus kontrolės priemonės, duomenys.

Remiantis šios lentelės sudarytojų duomenimis, ne ką prastesniais nei „Panevėžio specialaus autotransporto“ beglobių mirtingumo duomenimis gali „pasigirti“ Klaipėdos „Aumura“ ir „Nuaras“ bei Vilniaus „Grinda“.

A.Staskevičiaus nuotr.