JAV kino ekranuose 1921 metais pasirodė vaidybinė juosta „Tylus skambutis"(The Silent Call), kuriame vaidino vokiečių aviganis. Tai buvo nebyliojo kino laikai, kai žmonės plūdo į kino teatrus ir žavėjosi viskuo, ką beparodytum, tačiau aviganio vaidyba juos tiesiog pakerėjo...

Kino žvaigždės paieška

Strongheart, Rin Tin Tinas ir kiti anų laikų keturkojai aktoriai dažniausiai buvo vokiečių aviganiai. Tik vėliau išmušė kolių, biglių, dalmatinų, senbernarų ir kitų šunų šlovės valandos.
Kaip ir kodėl kino ekranuose išpopuliarėjo vokiečių aviganiai? Viskas prasidėjo 1920-aisiais, kuomet Larry Trimblas, garsus dresuotojas, paragintas meno žmonių, nusprendė atrinkti keletą gabių šunų ir paruošti juos vaidinti kine.

Šunų ieškojo JAV ir Europoje ir nieko nuostabaus, kad tokį keturkojį talentą surado pastarojo gimtinėje, Vokietijoje. Vokiečių aviganis Etzel von Oringer, arba Strongheart (Stipriaširdis), tuo metu buvo trejų metų.

1917 metų rudenį gimęs, jaunas, raumeningas (svėrė 57 kg), išvaizdus ir, svarbiausia, puikiai valdomas, išėjęs dresūros kursą šuo buvo tai, ko ieškota. Nežinia, kokią pinigų sumą už šį gražuolį teko palikti Vokietijoje, bet šuo sėkmingai pasiekė Holivudą ir pradėjo pasaulinę karjerą.

„Tiesiog perone“...

Stipriaširdis pirmiausia debiutavo juostoje „Tylus skambutis“. Po to pasipylė kiti filmai.

Negana nuolatinių filmavimų, kartu su savo dresuotoju šuo važinėjo po šalį, dalyvavo įvairiose pramoginėse programose. Dresuotojas Larry Trimblas savo aviganį dažniausiai gabendavo traukiniu. Didesnių stočių peronuose rengdavo pasirodymus, susitikdavo su žiūrovais. Šlovė ir sėkmė visuomet laukė „tiesiog perone“...

O kai viename filme šuo pasirodė su „partnere“, vokiečių aviganių kalyte, su kuria vėliau susilaukė nemažai palikuonių, Stipriaširdžio reitingai šovė į tokias aukštumas, kad sudarė rimtą konkurenciją garsiems Holivudo aktoriams.

Per metus jis nusifilmuodavo bent poroje juostų, tačiau kartą filmavimo aikštelėje slystelėjo ir nukrito ant įkaitusių prožektorių. Nudegimai buvo gilūs ir sunkiai gijo. Tai išsekino šunį. Manoma, kad būtent ši trauma paskatino auglių atsiradimą – legendinis keturkojis aktorius sunkiai susirgo ir 1929 m. birželio 24-ąją nugaišo.

Tačiau tai, ką spėjo per savo gyvenimą nuveikti, pranoko bet kokius lūkesčius.

Jo dėka buvo sukurtas profesionalus „Strongheart Dog Food“ šunų ėdalas, kurį JAV kompanija tebegamina ir sėkmingai realizuoja iki šiol. Ant ėdalo pakuočių, konservų dėžučių puikuojasi vokiečių aviganio portretas.

Taip pat buvo sukurtos kelios knygos: „Letters to Strongheart“ (Laiškai Stipriaširdžiui), „Kinship with All Life“ (Amžina giminystė).

Stipriaširdžio palikuoniai vaidino kine ir buvo pakankamai garsūs, bet vis dėlto jiems trūko kažko, ką turėjo garsusis protėvis. Galbūt to, kas žmonių bendruomenėje vadinama charizma.