„Gyvūnu besirūpinantis asmuo kieme, parke ar bet kurioje kitoje viešoje vietoje vedžiodamas gyvūną privalo turėti reikiamas priemones (maišelius, semtuvėlius ar kt.) ekskrementams surinkti.

Gyvūnui priteršus viešoje ar bendro naudojimo vietoje, gyvūną vedžiojantis asmuo privalo nedelsdamas surinkti ekskrementus“,– rašoma Gyvūnų laikymo taisyklėse. Ir nors už taisyklių nepaisymą gresia baudos, ne visada ir ne visi šunų mylėtojai jų laikosi...

Švara garantuoja sveikatą

Prieš porą metų Vilniuje buvo pilna reklaminių stendų, raginančių susirinkti šunų išmatas. Tuomet Savivaldybės komunalinio ūkio departamentas po zoologijos parduotuves paskirstė specialius maišelius, kuriuos nemokamai galėjo pasiimti gyvūnų augintojai. Ant maišelio buvo užrašas: „Ačiū, kad rūpinatės miesto švara“.

Šiandien nemokamų maišelių nebėra, užtat atsirado dėžių šunų išmatoms surinkti. Ir nors šios dėžės kaipmat prisipildė alaus skardinių ir kitų šiukšlių, vis tiek tai yra žingsnis tvarkos link.

Sostinė plečiasi. Augant naujiems rajonams, daugėja ir keturkojų augintinių, bet vidutiniškai kiekvienas Vilniaus mikrorajonas teturi 4-5 dėžes šunų išmatoms surinkti. To aiškiai per maža.

Nutirpus sniegui, kai kurios vietos dabar panašios į minų lauką. Ir ne vien šunų paliktos krūvelės gadina žmonėms pavasarišką nuotaiką – apstu visokių šiukšlių.

Atėjo balandis, švaros mėnuo. Ir šiemet balandžio 16-17d. jau trečią kartą visoje šalyje vyks tradicinė pilietinė, nepolitinė ir pelno nesiekianti akcija „Darom 2010”. Puiki proga apsišvarinti ir pasirūpinti savo augintinių gerove. Ir ne vien augintinių, bet ir savo gerove bei sveikata.




Europietiška tvarka

Europoje ir pasaulyje šunų ekskrementų surinkimas sprendžiamas įvairiai.

Švariausia, ko gero, Skandinavijos šalyse, nors šunų ten laikoma nepaprastai daug. Štai Suomijoje per metus įregistruojama per 40 tūkstančių gimusių šuniukų. Šunų ekskrementų surinkimą jie išsprendė ne didindami baudas, o stiprindami visuomenės sąmoningumą ir tikindami, kad net iš š... galima išspausti vašką.

Štai prieš porą metų Helsinkyje buvo pastatyti specialūs konteineriai – iš surinktų gyvūnų išmatų yra daromas naudingas kompostas. Žmonių susibūrimo vietose, šalia gyvūnų žaidimų aikštelių, pakanka švietėjiškos informacijos apie higienos būtinybę ir gresiančias infekcines ligas.

Kaimyninėje Lenkijoje minėta problema sprendžiama baudomis. Varšuvoje šalia skverų, kitų gausiai lankomų vietų pastatyta nemažai specialių dėžių šunų ekskrementams.

Šimtametėmis kinologinėmis tradicijomis garsėjančioje Didžiojoje Britanijoje gresia 500-600 Lt bauda už „pamirštą“ augintinio krūvelę. Baudomis ir griežta kontrole pasižymi ir Vokietijos miestai bei miesteliai, bet ten ir saldainio popierėlio nenumesi, nerizikuodamas gauti baudą. Tvarka nuo senaų laikų įaugusi vokiečiams į kraują.

Italijos kurortuose, einant į paplūdimį, galima aptikti šunų „tupyklų“ – paprasčiausių į žemę įkastų stulpelių. Aplink juos priberta pjuvenų, žvyro. Amsiukai, atsižymėję prie stulpo, gali drožt į paplūdimį. Italijos ir Ispanijos kurortuose jau atsirado atskirų paplūdimių gyvūnams. Nors jie mokami, lankytojų netrūksta.

Austrijoje gyvūnų higienos ir miesto švaros reikalais labai suinteresuotos zooparduotuvės. Nieko keista, juk būtent jos ir parduoda šunų ėdalą. Taigi šalia zooparduotuvių teko matyti reklaminius stendukus, dažniausia reklamuojančius gyvūnų ėdalą, šalia jų – šviežio vandens dubenėlis ir nemokami maišiukai šunų ekskrementams surinkti.

Europos sostinėje Briuselyje neatsakingi gyvūnų šeimininkai taip pat gali gauti baudą, bet ten šis reikalas sprendžiaams kur kas diplomatiškiau. Šalia parkų ir skverų pasitinka skelbimai: „Ačiū, šeimininke, kad atsivedei mane į tokią gražią vietą“. Ne draudimai ar grasinimai, o šuns padėka, kad šis galės lakstyti po žalią žolę. Po šia padėka, pridengti stogeliu nuo belgiško lietaus, ant stenduko guli maišeliai išmatoms rinkti.

Nei viena išvardytų šalių, o ir mūsų krašto savivaldos institucijos, nėra nusiteikusi prieš šunų augintojus. Jos tik skirtingai sprendžia opią šunų išmatų problemą. Vienur iškart kerta per neatsakingų šeimininkų pinigines, kitur didina pastarųjų  sąmoningumą. Kad ir kaip ten būtų, tikslas tas pats – švara ir sveikata.

Lietuvos kinologų draugija
Aurelijos Staskevičienės nuotr.