Švęsdami Velykas ir pavasario pradžią, daugelis mūsų norėjo pasižmonėti. Ir ne vieni, o su ištikimais savo augintiniais. Deja, daug kur pasitiko perspėjantis ženklas: šunims draudžiama.

Tačiau yra žemėje vietų, kur šunims tokie ženklai negalioja. Pavyzdžiui, Šunų kalnas St. Johnsbury miestelyje (Vermonto valstija, JAV), kur bažnytėlė ir parkas laukia ir šunų, ir jų šeimininkų. Tai bent Velykos,– pasakytumėt...

„Šventas“ amsėjimas

Nedidelė medinė bažnytėlė niekuo nesiskiria nuo kitų Jungtinių Valstijų miestelių maldos namų: kuklu, jauku, aplink daug žalumos.

Tik įėjęs vidun supranti, kad tai išskirtiniai maldos namai. Akį patraukia daugybė šunų atvaizdų, kuriais išpuošti langai ir sienos. Ausį glosto rami muzika ir vis pasigirstantis amsėjimas. Čia laukiami žmonės, bet dar labiau – šunys.

Priešais bažnytėlę įrengtas gyvūnų skulptūrų parkas. Tai, ko gero, vienintelė meno galerija pasaulyje, kurioje šunų šeimininkai gali drąsiai vaikštinėti su savo augintiniais.
Besižvalgant po šunų bažnyčią, meno galeriją, išpuoselėtą parką, smalsu – kas šios vietos šeimininkas?

Šunys padėjo nugalėti ligą

Viskas prasidėjo tuomet, kai St. Johnsbury miestelio gyventojas, žinomas menininkas Stephenas Huneckas, susirgo sunkia kvėpavimo takų liga ir, ištiktas komos, atsidūrė ligoninėje. Daktarų prognozės buvo prastos.

Tačiau, visų nuostabai, po dviejų mėnesių Stephenas pargrįžo į savo namus – pas žmoną ir tris mylimus augintinius: du juodus labradorus Artie ir Sally bei auksaspalvę retriverę Molly. Dabar menininkas prisipažįsta, kad tąsyk atsistoti ant kojų jam padėjo augintiniai ir tikėjimas.

Pašėlusi idėja pastatyti šunų bažnyčią jam šovė į galvą dar neatsigavus po ligos, 45 metų Stephenas tuo metu vos vos vaikščiojo. Bet kūrėjo siela ilgėjosi tokių maldos namų, kurie būtų atviri visiems be išimties. Dabar menininkas prisipažįsta: „Tai didžiausias ir asmeniškiausias mano kūrinys“.

Bėgo dienos, susidomėjimas šunų maldos namais augo, todėl šalia bažnyčios įsikūrė vasarnamių kompleksas, kuriam Stephenas taip pat atidavė daug laiko ir energijos. Čia lankytojai gali pasidžiaugti ne tik gražia aplinka, bet ir menais, kurie, pasak Stepheno, gydo sielą ir kūną. Puikiausias to pavyzdys – ligą įveikęs menininkas, apsuptas savo keturkojų draugų, kupinas naujų sumanymų.

Vis dėlto Stepheno idėja susilaukė ne tik pritarimo, bet ir kritikos. Dauguma kunigų  nuoširdžiai pasisako apie gyvūnų meilę ir globą, bet neįsivaizduoja maldos namų, kuriuose gyvūnai galėtų lankytis. Jie pasisako už moralų elgesį su gyvūnais ir smerkia žmones, kurie gyvūnus išmeta ir nebenori prisiimti atsakomybės, bet pabrėžia: gyvūnai negali užimti žmogaus vietos.

Aurelija Staskevičienė
http://www.dogmt.com/