Anafilaksinis šokas – tai staigi alerginė reakcija, kuri nesuteikus skubios pagalbos yra mirtina. Anksčiau buvęs retas reiškinys dabar šoko atvejai dažnėja dėl didėjančio augintinių jautrumo vaistams. 

Anafilaksinis šokas gali būti sukeltas daugybės veiksnių (alergenų):

- Vabzdžio įgėlimo.
- Vaistų. Šunys gali būti alergiški insekticidams, antibiotikams (penicilinui), anestetikams.
- Aplinkos alergenų – žiedadulkių, chemikalų, dulkių.
- Tam tikrų pašaro komponentų.
- Vakcinų. Tai dažniausia šoko priežstis, nors daugumai šunų skiepai sukelia tik nežymų temperatūros padidėjimą.
- Vakcina nuo pasiutligės dažniau nei kitos sukelia stiprią alerginę reakciją. 

Reakcijos eiga

Alergenai fizinio kontakto metu, juos įkvėpus ar prarijus sukelia imunologines reakcijas. Anafilaksinė reakcija nepriklauso nuo šuns veislės ar amžiaus, tai priklauso nuo gyvūno imuninės sistemos. Šokas gali prasidėti akimirksniu arba per 24 valandas. Šunų reakcija į alergeną skiriasi nuo kitų gyvūnų ir žmogaus tuo, kad pirmiausia paveikiamos kepenys, o ne plaučiai. Padidėja kraujagyslių sienelių laidumas, kraujagyslių spindis todėl smarkiai sumažėja kraujo spaudimas, taip pat sutrinka kvėpavimas, širdies ritmas. Visa tai sukelia skausmą. Padėtis per kelias minutes gali tapti kritiška, nes sutrinka esminiai organizmo procesai – kvėpavimas ir kraujotaka.

Gyvūną ištiktą anafilaksinio šoko nėra sunku atpažinti. Šuo tampa silpnas, letargiškas, padidėja seilėtekis, šuo sunkiai kvėpuoja, dantenos ir gleivinė išbąla, galūnės atšąla, ant odos gali atsirasti paraudimų. Nesuteikus staigaus gydymo prasideda traukuliai, prarandama sąmonė. Tai gali sukelti komą ir mirtį.

Pagalba ir gydymas

1. Gyvūnui statomas kateteris ir leidžiamas izotoninis tirpalas siekiant padidinti kraujo spaudimą.
2. Laidžiamas hormonas adrenalinas, kuris padidina širdies susitraukimų dažnį ir siaurina kraujagysles. Taip pat gali būti naudojamas dopaminas ar kostikosteroidai.
3. Stabilizuojamas gyvūno kvėpavimas, jeigu reikia taikoma deguonies terapija.

Gyvūnas patyręs šoką mažiausiai parą turi būti stebimas - matuojamas jo širdies ritmas, pulsas,  kvėpavimo dažnis, temperatūra. Dėl lašalinės ženkliai padidėja vandens kiekis kraujyje, tai gali sukelti edemą – skysčių perteklių audiniuose. Todėl pacientas iš klinikos paleidžiamas tik tuomet, kai gali normaliai šlapintis, tai parodo, kad edema nesusidarys.

Jeigu jūsų gyvūnui po vakcinacijos ar vaistų įleidimo pasireiškia anafilaksinio šoko požymiai, skubiai šunį gabenkite į veterinarijos kliniką. Nepamiršikte, kad šokas gali prasidėti ir po kelių valandų nuo procedūros. Kol vykstate į kliniką pasirūpinkite, kad šuo gulėtų ramiai; turėtų pakankamai vietos kaklui ištiesti – taip lengviau kvėpuoti. Šunį apklokite audeklu, bet nesuvyniokite, kad nesuvaržytumėte kvėpavimo judesių. 

Svarbiausias veiksnys, lemiantis gyvūno atsigavimą po šoko, yra laikas, per kurį suteikiama skubi pagalba. Todėl nedelskite.