Ką turite žinoti ir ko imtis, jei jūsų šuo vemia 4

2009 sausio 18d.
Šuo – ne tik Jūsų augintinis, šeimos narys ir geriausias draugas. Jis – gyvas organizmas, kuriam reikia meilės, dėmesio ir nuolatinės priežiūros. Deja, kad ir kaip gerai prižiūrėtumėte ir mylėtumėte savo augintinį, greičiausiai nepavyksta išvengti įvairių susirgimų ar negalavimų.

 

Vienas iš dažnai pasitaikančių negalavimų yra vėmimas. Būdamas rūpestingas šeimininkas, šuniui pradėjus vemti, stengsitės padaryti viską, kas įmanoma, kad padėtumėte savo augintiniui. Vėmimas – tai dažnas tam tikrų šuns negalavimų požymis ir nereta šeimininkų kreipimosi į veterinarijos gydytoją priežastis.

Vėmimą gali sukelti daug įvairių priežasčių, tačiau tikslią diagnozę gali nustatyti tik veterinarijos gydytojas, apžiūrėjęs gyvūną.
Dažniausiai pasitaikančios vėmimo priežastys: sugedęs ėdalas, kai kurių maisto medžiagų netoleravimas, dirginančios medžiagos bei svetimkūniai virškinamajame trakte, virusinės infekcijos, skrandžio ar kasos uždegimas, kepenų ar inkstų ligos, endokrininių liaukų ligos, virškinamojo trakto navikai, transportavimo sukeltas vėmimas (supimo liga).

 

Kaip minėta, paprastai šunys vemia, kad pašalintų nereikalingas arba pavojingas medžiagas (svetimkūnius, nuodus) iš skrandžio. Jei vėmimas nesiliauja šioms medžiagoms pasišalinus, jis gali tapti pavojingas. Pasikartojantis vėmimas sukelia rimtų negalavimų, dėl kurių pablogėja šuns savijauta:
  • šuo serga ir kenčia,
  • sutrinka medžiagų apykaita ir elektrolitų pusiausvyra,
  • organizmas netenka skysčių,
  • organizmas gali išsekti.
Vėmimą gali lydėti ir kiti negalavimai, pvz., pykinimas, skausmas pilve, viduriavimas, silpnumas ar mieguistumas. Užsitęsęs vėmimas nemalonus tiek šeimininkui, tiek  augintiniui. Būkite atsargūs, kad pasikartojantis negalavimas nepridarytų didesnės žalos.

 

Labiausiai paplitę klaidinantys mitai apie šunų vėmimą: tai natūralus šuns organizmo apsivalymo procesas; vėmimas gali padėti gyvūnui geriau jaustis; reikia stebėti ir laukti, kol praeis. Taip pat klaidinga manyti, kad vėmimo sustabdymas gali paslėpti tikrąsias negalavimo priežastis.

 

Vėmimas gali būti gydomas:
  • skysčių terapija,
  • specialia dieta,
  • vaistais nuo vėmimo.

 

Jeigu jus neramina šuns elgesys, o vėmimai kartojasi, nedvejodami kreipkitės į veterinarijos gydytoją, kad būtų nustatyta diagnozė ir paskirtas gydymas. Norint išvengti vėmimo ar sumažinti jo žalą, daugeliu atvejų geriausias sprendimas yra pradėti ankstyvą palaikomąjį gydymą slopinamaisiais vaistais. Nuo šiol veterinarijos mokslo pažanga leidžia veterinarijos gydytojui suteikti efektyvią pagalbą jūsų šuniui. Gydymas gali būti pradėtas klinikoje ir tęsiamas namuose dar keletą dienų, remiantis rekomenduota gydymo schema.

 

Visą reikalingą papildomą informaciją gausite veterinarijos gydymo įstaigoje. Jei aktualu, teiraukitės veterinarijos gydytojo ir apie transportavimo (supimo ligos) sukelto vėmimo prevenciją.



(straipsnio reitingas +13)

Skaitykite komentarus 4


reklama