Gatvėje gyvūnai atsiduria įvairiai. Šunys dažnai pabėga nusiviję katę ar rujojančią kalę, naminės katės – iškrenta pro pravirą langą ir pasiklysta atsidūrusios svetimoj aplinkoj. Kartais gyvūnus išmeta neatsakingi žmonės.

Naminius gyvūnus žmonės įsigyja dėl įvairių priežasčių: praktinės naudos, grožio, laisvalaikiui ir pan. Neretai prieš įsigydami augintinį žmonės pamiršta apsvarstyti, ar tikrai žino, kaip jį prižiūrėti, kas atsitiks, jei gyvūnas taps nebemielas, nebegražus, nebedžiugins, pasens, susirgs, atsibos...

Kiekvienais metais vien Vilniuje šungaudžiai sugaudo ir patys šeimininkai į karantinavimo tarnybą išveža daugiau nei 5 tūkst. niekam nebereikalingų gyvūnų. Tik 10 proc. jų randa naujus namus, likusioji dalis numarinama arba nugaišta patys.

Elkitės švelniai, ieškokite duomenų apie šeimininką

Radus beglobį, svarbu blaiviai įvertinti situaciją ir įsitikinti, ar gyvūnas nepavojingas. Nors ir mielas atrodytų, išsigandęs gali gintis ir rodyti agresiją. Todėl prie gyvūno reikia prieiti ramiai, švelniai jį kalbinti, negąsdinti staigiais judesiais.

Pirmiausia reikėtų apžiūrėti, ar jis turi antkaklį su užrašytu šeimininko adresu ar telefonu, kartais prie antkaklio būna pritvirtinta speciali kapsulė su adresu. Tokiu atveju belieka susisiekti su gyvūno šeimininkais, kurie galbūt ieško paklydėlio.

Kilmingi šunys dažniausiai turi tatuiruotę ausies vidinėje pusėje arba kirkšnies srityje – radus identifikacijos numerį, nesunku rasti šeimininkus. Lietuvoje vis labiau populiarėja gyvūnų žymėjimas po oda įterptais integriniais grandynais. Patikrinti, ar gyvūnas yra pažymėtas tokiu grandynu, gali kai kurie veterinarai ir žymėjimą atliekančios įstaigos.

Parodykite gyvūną veterinarui

Radus beglobį gyvūną reikėtų atidžiai apžiūrėti, ar šis sveikas, nesužeistas, ar nereikia veterinarinės pagalbos. Jei gyvūnas sunkiai sužeistas, būtina jį skubiai nugabenti į artimiausią veterinarijos gydyklą. Sužeistą gyvūną reikėtų imti kuo atsargiau, stengiantis neliesti pažeistų vietų. Gabenant gyvūną pas specialistą, reikėtų pasistengti, kad jis būtų kuo patogesnėje pozoje.

Net jei akivaizdžių sveikatos sutrikimų nematyti, vis tiek geriau parodyti veterinarui, kad šis nustatytų tikslią gyvūno būklę. Labai dažnai beglobiai gyvūnai serga bei turi daugybę parazitų (blusų, erkių, žarnyno helmintų), serga žarnyno ligomis, todėl jiems reikia karantino.

Veterinarui apžiūrėjus gyvūną, vertėtų kreiptis į įvairias prieglaudas, kinologų bei felinologų draugijas (jei įmanoma nustatyti kilmės tatuiruotę). Toje vietoje, kur radote gyvūną, iškabinkite plakatus su rasto gyvūno nuotrauka ir savo telefono numeriu.

Nesuklyskite: kai kuriose „prieglaudose“ gyvūnų laukia mirtis

Jūsų miesto ar savivaldybės beglobių gyvūnų karantinavimo tarnyba gali turėti duomenų apie dingusius, pabėgusius ir rastus gyvūnus. Galima pamėginti pasiteirauti karantinavimo tarnyboje tokių žinių.

Kai kurie žmonės mano, kad karantinavimo tarnybos gali tinkamai pasirūpinti pasiklydusiais ar pamestais gyvūnais ir gatvėse surastus keturkojus nedvejodami perduoda jiems. Daugelį žmonių suklaidina oficialūs pavadinimai.

Rastus arba net ir savo gyvūnus, jeigu neišgali jų laikyti, jie atiduoda į karantinavimo tarnybas, net neįtardami, kokia išties veikla užsiima šios įstaigos, kadangi jų pavadinimuose dažniausiai yra žodžiai „prieglauda“ arba „gyvūnų globos namai“.

Deja, iš karantinavimo tarnybų (kurios irgi vadinamos gyvūnų prieglaudomis), ištrūksta tik mažuma. Dauguma, neradus buvusių šeimininkų ar naujų globėjų, po kelių dienų ar poros savaičių užmigdomi arba nugaišta patys. Taigi, radus beglobį gyvūną, nereikėtų skubėti jo atiduoti į vadinamąsias gyvūnų prieglaudas, kurios paprastai yra finansuojamos savivaldybių ir labiau rūpinasi beglobių gyvūnų skaičiaus „kontrole“, o ne gerove (pvz., „Grinda“ Vilniuje), nes kai kuriuose miestuose šis sprendimas pasmerkia gyvūną mirčiai.

Vilniuje įsikūrusių gyvūnų globos organizacijų, kurios nenaudoja eutanazijos kaip gyvūnų kontrolės būdo, sąrašas pateikiamas straipsnio gale. Deja, šios organizacijos veikia išlaikomos tik pačių savanorių ir kitų geros valios žmonių, vienu metu jos būna priglaudusios maksimalų įmanomą gyvūnų skaičių. Tačiau jų atstovai niekada neatsisakys patarti, kaip geriau pasirūpinti rastais beglobiais, padės tai padaryti.

Kaip ieškoti naujų šeimininkų?

Siekiant iš tiesų padėti beglobiui, pirmiausia reikėtų pradėti ieškoti gyvūnui naujų šeimininkų tarp artimųjų, draugų, pažįstamų, kaimynų ar bendradarbių. Jei artimieji taip pat neturi sąlygų, vertėtų naujų namų beglobiui ieškoti skelbimais ir kitomis priemonėmis.
Gyvūno nuotraukas ir aprašą nemokamai galima talpinti šiose svetainėse: http://www.sos-gyvunai.lt/, http://www.lese.lt/, http://www.gyvunugloba.lt/ ir kt.

Atminkite, kuo išsamesnį aprašymą pateiksite, tuo greičiau gyvūnu bus susidomėta. Skelbimai be gyvūnų nuotraukų retai duoda naudos. Taip pat nuolat peržvelkite savo skelbimus, perskaitykite kitų žmonių komentarus ir negaišdami atsakykite į jų klausimus. Nuoširdžiai bendraudami su jūsų priglaustu gyvūnu susidomėjusiais žmonėmis, greičiau jam rasite naujus šeimininkus.

Ieškant gyvūnėliui naujų šeimininkų taip pat galima panaudoti modernius komunikacinius kanalus – socialinius tinklapius: http://www.facebook.com/, www.myspace.com, http://www.twitter.com/, http://www.one.lt/. Arba atvirkščiai, galima grįžti prie senųjų – skelbimus kabinti viešose vietose, ten, kur leistina.

Nelikite abejingas gyvūno likimui

Jei vis dėlto nuspręsite gyvūną atiduoti į gyvūnų prieglaudą, vertėtų iš anksto paskambinti į ją ir susitarti dėl atvykimo laiko, informuoti apie gyvūno sveikatos būklę ir vizitus pas veterinarijos gydytoją. Atidavus gyvūną į prieglaudą, rekomenduojama nuolatos pasidomėti, kaip jam sekasi.

Jei gyvūnas buvo padovanotas iš namų, siūloma palaikyti kontaktus su naujais gyvūno šeimininkais, įsitikinti, kad jam viskas gerai ir jis yra laimingas naujuose namuose.

Laikykitės sanitarijos ir higienos reikalavimų

Jei benamis gyvūnas buvo pasiimtas į namus, vertėtų nepamiršti, kad jam reikalingas karantinas. Išnaikinus parazitus, dehelmintizavus, gyvūną reikėtų paskiepyti. Pasirūpinus gyvūno sveikata, reikėtų jam leisti apsiprasti su naujais namais, supažindinti su nauja aplinka.

Namų aplinką sunkiau dezinfekuoti negu prieglaudos, todėl ji gali būti užkrėsta ilgaamžiais mikrobais. Kontaktuojant su globojamu gyvūnu, ypač globos pradžioje, tvarkant jo laikymo vietą, patartina mūvėti pirštines, plauti rankas.

Informacija apie globos tarnybas

VšĮ „SOS gyvūnai“ (buvęs pifas.lt)
Registracijos adresas: Ūmėdžių g. 98–2, Vilnius
Buveinės adresas: Žalgirio g. 60, Vilnius
Telefonai: 8 603 33100 (Ilona), 8 683 69502 (Goda)
El. paštas: info@sos-gyvunai.lt
Internetinis puslapis: http://www.sos-gyvunai.lt/
Šios globos tarnybos savanoriai veikia ir Kaune bei kituose Lietuvos miestuose.

VšĮ „Lesė“
Telefonai: 8 671 88271 (Galina), 8 605 33452 (Vesta)
El. paštas: info@lese.lt
Interneto svetainė: http://www.lese.lt/
Šios globos tarnybos savanoriai veikia ir Kaune bei kt. miestuose.

VšĮ „Gyvūnų namai“
Adresas: Alyvų g. 3, Užubalių km., Avižienių sen., Vilniaus raj.
Telefonai: 8*5 271 16 29, 8 698 00952
El. paštas: danguole@gyvununamai.lt
Interneto svetainė: www.gyvununamai.lt

VšĮ GGT „Pifas“
Registracijos adresas: Taikos g. 227–19, Vilnius
Telefonas: 8 681 40309
Interneto svetainė: http://www.pifas.org/
Šios globos tarnybos savanoriai veikia ir Kaune, Mažeikiuose, Palangoje, Šiauliuose, Klaipėdoje, Jurbarke, Kazlų Rūdoje bei kt. miestuose.

Lietuvos gyvūnų globos draugijos Vilniaus skyrius
Reg. adresas: Stanevičiaus g. 45–23,Vilnius
Telefonai: 8 652 44093 (Danutė), 8 686 57137 (Rūta)
El. paštas: info@beglobis.lt
Interneto svetainė: www.beglobis.lt

Jurgita Padolskytė