Ruduo: daugiau dėmesio augintiniams 9

2009 rugsėjo 17d.
Rudenį populiarus posakis: nėra prasto oro, tėra netinkama apranga. Ši taisyklė tinka ir mūsų augintiniams...

• Aprenkite
Šunims šaltis nekenkia, užtat kenkia drėgmė ir skersvėjai. Kad nesustirtų ir neišsipurvintų, augintiniams galima užsegti vėjo neperpučiamą, neperšlampamą liemenę. Ilgaplaukiams ypač patogu kombinezonai, nes apsaugo kojų plaukus. Vidutiniams šunims patogu švarkeliai su kapišonais. Mažiems trumpaplaukiams – nertiniai (megztinukai arba liemenės, saugančios krūtinės ląstą ir papilvę).

Jei su neaprengtu augintiniu dažnai vaikščiosite po rudens purvyną, dažniau teks skalauti jo kailį, užtat jis suprastės. Veterinarijos gydytojai pataria be reikalo šunų nerengti, tačiau prastu oru rūbeliai ir patogu, ir sveika.

• Neveskite
Mažus dekoratyvinius šunelius, negaluojančius gyvūnus labai prastu oru galima nevesti į lauką. Išeitis – šuniukų tualetai. Prie šio „stebuklo“ pripratinti galima įsigijus specialių priviliojančių lašiukų.

• Įsigykite atšvaitų
Kad matytųsi tamsoje, užsekite antkaklį ir pavadėlį su atšvaitais. Rudenį temsta anksti – paleidę šunį laisvai pabėgioti, patamsyje nebeįžiūrėsite. Atšvaitai labai praverčia  išsivežus šunį į gamtą. Galima įsigyti prie antkaklio prisegamų šviečiančių kapsulių (jas maitina mažytė baterija), aprengti rūbeliais su atšvaitais. Jei vedatės augintinį judriu kelkraščiu, atšvaitai būtini ne tik jums, bet ir augintiniui.

• Puoselėkite kailį
Suprastėjęs kailis gali būti netinkamo ėdalo, odos negalavimų, sutrikusio virškinimo padarinys. Vasarą dažniau buvo naikinami išorės parazitai, gyvūnai plaukiojo nešvariuose vandens telkiniuose, todėl jų kailis galėjo nušiurti ir prarasti žvilgesį. Renkantis kokybišką šampūną, reikia atsižvelgti į augintinio kailio struktūrą (šiurkščiaplaukis, švelniakailis, trumpaplaukis ir pan.). Galima įsigyti ir kailio gaiviklių, vitaminų, maisto papildų. Tačiau gerą šuns kailio kokybę dažniausia lemia puiki jo sveikata ir kokybiškas ėdalas.

• Atsinaujinkite...
Per vasarą šunys sustambėja, „išauga antkaklius“, sutrina pavadėlius. Per mažas, veržiantis antkaklis gadina šuns kailį ir spaudžia jo gerklas (kyla pavojus sveikatai). Su  netinkamu antkakliu augintinis kelia pavojų aplinkiniams, nesaugu ir pačiam gyvūnui – antkaklis atsisega, nelaiko. Puošnūs, nestandartiniai antkakliai – gražu, tačiau pirmiausia reikia galvoti apie saugumą ir patogumą.

Aurelijos Staskevičienės nuotr.
(straipsnio reitingas +40)

Skaitykite komentarus 9


reklama