Apie bladhaundus, piešinius ir legendas 5

2009 spalio 20d.

„Saint Hubert – jaukus pietryčių Belgijos miestelis. Šiose apylinkėse 656-727m. gyveno Fransua Hubertas. Jaunasis Hubertas beprotiškai mėgo medžioklę ir puotas. Vieną šv. Kalėdų vakarą jis išjojo medžioti ir pamatė elnią išsišakojusiais ragais. Jau pasiruošė sviesti ietį, bet pargriuvo. Ir tuomet elnią nutvieskė šviesa – tarp ragų Hubertas išvydo auksinį kryžių ir išgirdo aukštybių balsą, smerkiantį už medžioklę šventą vakarą. Po šio įvykio jaunuolis atsisakė hercogo titulo, apsikrikštijo ir tapo vyskupu. Vėliau jis įkūrė vienuolyną, kur vienuoliai veisė ilgaausius šunis, dabartinių bladhaundų protėvius. 743-ųjų lapkričio 3 dieną liaudies mylimas vyskupas buvo paskelbtas Šventuoju. Taigi bladhaundų veislės pradininkas yra šv. Hubertas“,– ši graži legenda bei dar daugiau gražių žodžių apie bladhaundus yra www.bloodhound.lt tinklapyje.

O mes užsukime į šiauliečių B. ir R. Mankų namus, kur gyvena bladhaundų porelė – Hela ir Miša.
Į klausimus atsakė šunų šeimininkas Rytis Mankus.

Kada ir kodėl įsigijote bladhaundą?

Pradžia kaip ir daugelyje šeimų: atėjo laikas augintiniui. Labiausiai patiko šunys, tad beliko išsirinkti veislę. Prioritetą teikėme dideliam šuniui, nes mažiukai nedomino.
Žiūrinėdami šunų enciklopedijas tarsi laukėme, kas patrauks žvilgsnį. Deja, nei vienas šuo nesužavėjo.
Bet kažkurį vakarą žiūrint filmą „Zebriukas dryžius“, pamatėme šunį, kuris užbūrė. Nors jo vaidmuo buvo menkutis ir paprastas – visą filmą pramiegojo ant namo slenksčio ir ištarė keletą frazių – pajutome: mūsiškis!

Po to ilgai aiškinomės, kas ten toks žavus miegojo ant namo slenksčio... Sužinoję, kad šios veislės kalytė dalyvaus parodoje Ventspilyje (Latvija),  važiavome pamatyti šį šunį „gyvai“. Po pasimatymo su kalės savininke ir veisėja bei su bladhaunde Tonie abejonių nebeliko – turbūt nėra tokių, kuriems nepadarytų įspūdžio impozantiška bladhaundo išvaizda.
Šuniuko paieška užtruko metus. Ir tik po Pasaulinės šunų parodos Poznanėje (Lenkija) suradome savo augintinį – bladhaundą Mišą, tiksliau, Cher Ami Saint Michel, kurį parsivežėme iš Maskvos.


Trumpai apibūdinkite bladhaundus...

Bladhaundas – šuo ne kiekvienam. Jam neįsakysi, o turėsi paprašyt. Jis užsispyręs ir turi savo nuomonę. Po apgaulingai ramia išvaizda slepiasi didelė energija.


Supažindinkite su savo augintiniais

Turime du bladhaundus. Jau minėtas Cher Ami Saint Michel yra Lietuvos, Latvijos, Estijos, Rusijos, Baltarusijos, Moldavijos ir Baltijos šalių čempionas, daugiau kaip 22 kartus išrinktas geriausiu veislės atstovu.
Antras mūsų augintinis atsirado neseniai. Kalytę Helena of Kleopatra‘s Glory (Hela) įsigijome Belgijoje. Ji turi Lietuvos jaunimo čempionės titulą. Didžiausias Helos pasiekimas – neseniai laimėtas Pasaulio jaunimo čempionės titulas.


Šv. Huberto legenda... matyt romantiškų jausmų vedini įsigijote Helą Belgijoje, tikrojoje šios veislės tėvynėje?

Mums teko pabuvoti Šv. Huberto mieste Belgijoje. Tai bladhaundų gimtinė. Ten kasmet pirmą rugsėjo savaitgalį rengiama bladhaundų paroda, o kitą dieną vyksta iškilmingos eitynės su šunimis. Bladhaundai pašventinami bažnyčioje ir atidaromas medžioklės sezonas.
Ten susipažinome su žinoma bladhaundų veisėja ir užsisakėme kalytę. Praėjus pusmečiui, Hela atkeliavo į mūsų namus.
 
Mūsų krašte bladhaundų vos vienas kitas. Kodėl?

Pagal mūsų turimus kilmės dokumentus galima spręsti, kad Lietuvoje per visą nepriklausomybės laikotarpį buvo užregistruota virš 90 šios veislės šunų, bet jų nematyti parodose, likimas nežinomas. Bladhaundai yra dideli šunys (sveria apie 60 kg ir daugiau), todėl bute juos laikyti sudėtinga. Be to, jie seilėjasi – pasipurto ir seilėmis aptaško ne tik sienas, bet ir lubas. Ši veislė ne iš tų, kuriuos galima paleisti be pavadėlio, nes juos veda kvapas, o ne šeimininkas.


Bladhaundai – tobuli kraujasekiai, jie tarnauja JAV policijoje. Ar jūsų augintinių nosys irgi tobulos?

Bladhaundai Amerikos policijoje dirba ir šiandien, bet Europoje  nepopuliarūs kaip darbiniai šunys, nes jų specializacija siaura. Tai šuo, kuris  suranda, bet gali nesulaikyti pažeidėjo.
Dažnai prisimenu vieną praėjusiuos vasaros nuotykį. Šunys lakstė kieme, o aš dengiau pavėsinės stogą. Nuo stogo gerai matėsi, kas vyksta aplinkui. Matėsi gana toli. Staiga Miša nulėkė prie tvoros, iškėlė galvą ir ėmė intensyviai uosti. Buvo susijaudinęs, šnervės „darbavosi“ be paliovos. Ką jis užuodė? Buvo smalsu, bet nuo pavėsinės stogo kelių šimtų metrų spinduliu nieko nesimatė. Ir ką jūs manot, po kokių 15 min. iš už kaimyno namo pasirodė moteris, vedina šunimi.


Šių metų Pasaulinė šunų paroda Bratislavoje: laimėjimai ir įspūdžiai.

Bratislavoje buvo užregistruoti 56 bladhaundai. Tai labai retas atvejis, kai gali pamatyti tiek šios veislės atstovų. Daugiausia laimėjo belgų veisimo šunys, tai dar kartą patvirtina atsakingo bladhaundų veisimo principą.

Negalėčiau teigti, jog važiavau į Bratislavą nesitikėdamas sėkmės, bet abejonių būta: kokie konkurentai, kaip jie atrodys. Išėjęs į ringą pamačiau rimtus varžovus, bet mes su Hela susikaupėme, ji gražiai judėjo, sėkmingai praėjo apžiūrą. Laukti, kol teisėjas paskirstys vietas, buvo sunkiausia. Kai paskelbė 4, 3 ir 2 vietas, o mes vis lūkuriavome, atrodė, širdis nulėks į kulnus. Bet kai teisėjas parodė į mus su Hela, sunkiai patikėjau. Pirmoji vieta! Tai buvo laimingiausios akimirkos mano gyvenime.


Ar visas jūsų laikas skirtas vien šunims?

Aš ir žmona esame dirbantys žmonės. Šunų veisimas nėra mūsų verslas,
bet kažkas daugiau nei hobis. Jei ne šunys, nebūtume pamatę tiek daug gražių Europos šalių ir miestų. Dalyvaudami parodose būtinai aplankome ir tos šalies įžymias vietas.


Gražiai piešiate. Ar tik šunis? 

Visada žavėjausi žmonėmis, mokančiais piešti. Pačiam neteko to mokytis, nors ir norėjau. Piešdavau savo malonumui gamtą ar šiaip abstrakčius dalykus.
Šunys piešiniuose atsirado po vieno draugo, kuris taip pat užsiima šunininkyste, gimtadienio. Į jo šventę papuolėme netikėtai, be dovanos. Kai paklausiau, kokia dovana jį pradžiugintų, atsakė norįs savo šuns portreto. Nuo to laiko šunys „susikraustė“ į mano piešinius.


Aurelija Staskevičienė
Kęsto Bartkevičiaus nuotr., Ryčio Mankaus piešiniai

(straipsnio reitingas +26)

Skaitykite komentarus 5



reklama