Įsikandę mūsų širdis 20

2008 gruodžio 3d.
Veislyno „Širdutė“ savininkė su bone.lt skaitytojais dalinasi mintimis apie savo auginamus šunis ir meilę jiems.

„Mano veislyno „Širdutė „ veikla prasidėjo nuo niūfaundlendų veislės kalės Borgos atsivestų šuniukų. Be niūfaundlendės turiu dar ir ilgaplaukį koli kalytę Seliną ir Berno zenenhundę Alisą. Šios damutės su dokumentais, bet dar yra ir paprastų, t.y. bedokumentinių individų, tai pekinukas Čipsas (mūsų veteranas, jam jau 10m., bet vis dar mėgina vadovauti damų bataljonui), bei čihuahua kalytė Pupa - tvirtai į savo letenėles paėmusi visų širdis.

Borga namuose atsirado po daugelio ieškojimo metų. Seniai, labai seniai niūfaundlendą pamačiau Maskvoje, o jis ėmė ir krito man į širdį, kartais pagalvoju kaip toks didelis ten ir tilpo ir tiek metų sugebėjo neiškristi?

Bet atėjo laikas ir toks meškutis atsirado pas mane. Ji panaši į mane viskuo - ir juoda, ir gera, ir didelė, tik aš nesiseilėju. Tokios besąlygiškos meilės nesu patyrusi, ji mane priima visokią ir piktą, ir gerą, nepyksta kai apibaru - pasižiūri savo nepakartojamu, beveik žmogišku žvilgsiu ir pati susigėstu - ir už ką čia barti reikėjo?

Borga supranta ir keletą paprastų sakinių, ne komandų, o sakinių. Galima jai ramiu balsu pasakyti - būk gera, atnešk krepšį - ji ir atneša, arba - būk gerutė atstok, ji ir nueina. Apie Borgą galėčiau labai daug pasakoti, bet savo eilės laukia ir kiti mūsų gyventojai.

Selina jau vyro šuo - tik jį dievina, jis jai Pasaulio centras. Žinoma myli ir mane, tačiau kitaip, kartais net pavydžiu. Užtenka jam atsistoti darbe ir susiruošti važiuot į namus, o Selina jau nerami apie duris trinasi, į lauką braunasi, juk ten ji greičiau pamatys ir skardžiu lojimu pasitiks savo Dievą.

Alisa dar jauna, jai viskas priešaky ir parodos ir vaikai ir didesni nuotykiai. Ji neišskiria nė vieno šeimos nario ir visus myli vienodai. Tačiau kai dūksta tai jau dūksta - galėtų ir kalnus nuversti kiek turi stiprumo ir energijos, džiaugiasi gyvenimu visa savo esybe - kai pasileis per kiemą, tik spėk pasitraukti, kad nenuverstų, o ji nekalta, nes tuo metu kaip tik vėjas lapą nešė, o jai juk būtinai reikėjo tam lapui kažką pabaigt pasakyt.

Čipsas - visų namų karalius, saugotojas ir visų damų vadas. Nors jam jau nemažai metukų, bet mėgsta pažaisti - paurgzti nešdamas pagaliuką, paloti šiaip sau, na dėl visa ko, kad niekas neužmirštų kas čia vadas. Jis dukros šuo, abu kartu užaugo. Dabar dukra gyvena Vilniuje ir retokai parvažiuoja, tačiau kai jau grįžta - ji jau jį turi vedžioti ir bendrauti už visą nebūtą laiką, nes kitaip negalima.

Pupa nuostabaus charakterio kalytė, mažytė tarp tų dičkių, bet tokia gerutė, kad nė vienas iš anksčiau minėtų nėra jos nuskriaudęs ar kaip kitaip užgavęs. Ji moka ir balselį parodyti - jei jai tik kas neaišku - kažkas svetimas eina į namus, net jei varteliai veriasi - ji tokį triukšmą pakelia, kad pagalvoji - ir iš kur pas tokį spirgą toks garsas.

Supantama, kad visus bemiegančius prikelia ir keturkojus ir dvikojus, o lodama vis pasižiūri atgal - ar jos armija (dičkės) eina užnugaryje.

Na taip trumpai ir pristačiau savo gaują, papasakojau apie jų meilę mums ir mūsų jiems. Aš manau, kad be šunų jau nebegalėčiau gyventi. Kažkam esu sakiusi, kad jie tvirtai laiko įsikandę mūsų širdis.

Beje yra ir naujienų - šiuo metu šeimininko ieško Amūras Širdutė, niūfaundlendukas, Borgos vienintelis sūnelis (su labai geros kilmės dokumentais, jo seneliai Pasaulio čempionai, o tėtis Baltijos čempionas).  Laukiama Selinos vaikučių - ilgaplaukių koliukų su dokumentais (jų tėtis - Latvijos jaunimo čempionas)."


Apie veislyną Širdutė

Daugiau informacijos rasite adresu veislyno Širdutė svetainėje


(straipsnio reitingas +7)

Skaitykite komentarus 20


reklama