Banglentininkų pamėgtose vietose prie Atlanto vandenyno ir Viduržemio jūros patruliuoja keturkojai gelbėtojai. Šunų ypač prireikia ten, kur stiprios povandeninės srovės ir gili pakrantė.
 
Gelbėtojais dažniausiai dirba niūfaundlendai ir landsyrai. Šunys segi ryškias liemenes, su jais patruliuoja FNMCSA (Federation Nationale des Maitres-Chiens sauvateurs aquatique) nariai. FNMCSA trumpinį išvertus lietuviškai – Nacionalinė vandens šunų ir šeimininkų gelbėtojų federacija. Trumpiau juos vadina kinotechnine pagalba.

Federacija susikūrė daugiau kaip prieš šimtmetį, savo tinklapyje ji deklaruoja: „Vienijame gelbėtojus profesionalus ir mėgėjus: kinologus, dresuotojus, plaukimo instruktorius, veterinarijos gydytojus, psichologus. Tikrus šunų mylėtojus ir humanistus“.

Kokie šunys tampa gelbėtojais? Bebaimiai, lengvai valdomi, sugebantys savarankiškai spręsti. Jie turi mylėti žmones, būti paklusnūs, krizinėse situacijose  dirbti savarankiškai. Nesiblaškyti, nepanikuoti. Nebijoti panerti. Šunys turi spinduliuoti pasitikėjimą ir ramybę, kas ypač svarbu panikos apimtam žmogui.

Svarbūs ir fiziniai šunų duomenys: galinga krūtinė, išsivystę plaučiai, raumeningas kūnas, ištvermė plaukiant ilgas distancijas audringoje jūroje. Kadangi niūfaundlendai ir landsyrai turi plėves tarp pirštų ir neperšlampamą kailį, vandenyje jie tarsi ruoniai.

Kai banglentininkui gresia pavojus (prarado banglentę, susižeidė, nuneštas toli į vandenyną), priplaukęs šuo pirmiausia padeda išsilaikyti virš vandens. Kai žmogus nustoja panikuoti, šuo palengva jį pradeda stumti link kranto.

Šunys moka partempti ir sužeistuosius, paguldytus ant gelbėjimo plaustų arba guminių valčių. Kartu su žmogumi gelbėtoju, vienas kitam padėdami, gali darbuotis šėlstant didelėms bangoms.

Niūfaundlendai ir landsyrai vandenyje gali tempti 40-400 kg, jie buksyruoja valtis su kroviniu arba žmonėmis.

Šunų gelbėtojų organizacija išsilaiko iš privačių aukotojų ir įvairių organizacijų paramos. Žmonės noriai perka suvenyrus su federacijos atributika, gelbėjimosi liemenes, pirmosios pagalbos vaistinėles, paplūdimio kilimėlius.

Žmonėms šis darbas – humanizmo apraiška, o šunims – galimybė pasitarnauti žmonėms. Juk tam jie ir buvo išveisti. 

Niūfaundlendai, kaip kalnuose senbernarai, nujaučia ir orų permainas. Seniau laivo įgula, prieš išplaukdama į jūrą, žiūrėdavo, kokios nuotaikos šunys. Jeigu „niufas“ spyriodavosi, nenoriai lipdavo į laivą, įgula neskubėdavo palikti uosto – jūrų vilkas  apie štormą išmano viską.

Zita Kurmytė
www.terre-neuve83.com informacija ir nuotr.