Nuostabieji koliai ir šelčiai

2013 birželio 7d.
Kalbėjome su elegantiškų, nuostabiai atrodančių šunų šeimininke – veislyno „Auksinė žvaigždė“ savininke Gintare Urbonavičiūte. Gintarės šeima gyvena Kaune ir augina ilgaplaukius koli bei šelčius.

Kodėl nusprendėte auginti kolius ir šelčius?

Kolius auginame visą gyvenimą, tai mūsų šeimos šuo. Galiu drąsiai teigti, jog mane užaugino šios veislės šuo. Be kolių neįsivaizduoju savo gyvenimo. Visa šeima sutariame – tai ne šuo, tai kažkas daugiau. Domiuosi visomis veislėmis, ypatingai aviganiais, bet ilgaplaukis kolis buvo ir bus mano veislė, sielos draugas, kompanionas, šuo... Rimtai parodomis ir veisimu susidomėjome prieš 9 metus, anksčiau šunys buvo tik šeimos draugai. Kai įsigijome savo koli kalytę Sveigą (Sweet Sensation Fantazija), su ja pradėjome lankytis parodose ir mums puikiai sekėsi. Nuo jos prasidėjo mūsų veislyno gyvavimas.
Su šelčiais buvo įdomi istorija. Kai Sveiga buvo dar visai mažytė ir mes važinėdavome jos aplankyti, patys pirmi prie durų mus pasitikdavo šeltukai. Nors jie ir buvo senukai, bet aktyvūs, džiaugsmingi, linksmi. Tada ir susipažinome su šia veisle, tiesiog užkariavusia mano širdį. Tas jų prieraišumas, noras įtikti žmogui, nuoširdumas ir aktyvumas. Po 6 metų, per kuriuos rinkau informaciją ir domėjausi šia veisle, į mūsų šeimą atkeliavo šelčiai, mažieji energijos ir gėrio kamuoliukai, kurie visada nusiteikę eiti su šeimininku pasivaikščioti, visada nori mokytis naujų triukų ir komandų.

Ar šios veislės reikalauja daug priežiūros? Kaip ruošiatės parodai?

Priežiūros reikia, bet tikrai ne tiek, kiek daug kas įsivaizduoja. Reikia šunį maitinti pilnaverčiu maistu, tuomet kailis gerai atrodo, yra tvirtesnis, be sąvėlų. Kolius ir šelčius būtina šukuoti šėrimosi sezonu. Šunys meta visą poplaukį ir, jei jis būna nepašalinamas, pradeda veltis ir tai gali sukelti diskomfortą šuniui. Jei šuo nesišeria, kailio priežiūra tikrai nesudėtinga, nes koliai ir šelčiai yra aviganiai (išsitepęs kailis savaime apsivalo, visas purvas nutrupa). Šukuojame ne kiekvieną dieną. Kolius ir šelčius reikia minimaliai apkarpyti: ausis, letenas ir ilgus plaukus ant kojų. Aišku, prieš parodą tenka daugiau padirbėti su kailiu, kad jis atrodytų dar geriau.

Papasakokit apie savo parodų pasiekimus (žinau, kad neseniai kolekciją papildė daug taurių!)

Tikra tiesa, pastaruoju metu mūsų šunys iš parodų parsiveža daug taurių ir puikius įvertinimus. Taurėmis jau apkrautos visos namų palangės ir spintos. Visi mūsų šunys puikai vertinami. Mažasis šelti veislės patinukas Belis neseniai specializuotoje parodoje buvo išrinktas geriausiu visos parodos jaunimo atstovu ir galiausiai trečiu geriausiu parodos šuniu. Nors jis dar neturi nei metų, bet jau yra Lietuvos jaunimo čempionas ir ne kartą buvo išrinktas geriausiu veislės atstovu. Pasiekimų turime nemažai, tačiau noriu išskirtį patį didžiausią – ir tai įvyko visai nesenai – 2013 06 01 Kauno parodoje mūsų veislyno koli Maikis (Marvalan Dream Defender), būdamas vos 14 mėn. amžiaus, išrinktas geriausiu veislės atstovu po to, kai pirmos FCI grupės best‘e netikėtai laimėjo 1 vietą. Toks laimėjimas mums pirmasis, tačiau, tikiuosi, ne paskutinis.

Koks kolių ir šelčių charakteris? Kaip namuose sutaria keli šunys?

Dažnai žmonės klausia – „ar šelčiai yra tiesiog sumažinti koliai?“. Augindama šias dvi veisles galiu sakyti – tikrai ne, tai yra dvi visiškai skirtingos veislės. Šelčių kilmė visai kitokia, tik dėl išvaizdos jie buvo supanašinti su koliais. Šelčiai – visai kito charakterio šunys. Tai – labai aktyvi veislė, reikalaujanti didelio fizinio bei protinio krūvio. Šelčius rekomenduoju aktyvų laisvalaikį mėgstantiems žmonėms, kurie iš šuns tikisi daugiau ir nori su juo užsiimti dresūra ir sportu. Šelčiai mėgstami agility sporte dėl savo greičio ir vikrumo. Jie visada nori įtikti žmogui, padarys bet ką dėl savo šeimininko.
Koliai yra daug santūresni šunys, šeimininką suprantantys vien iš žvilgsnio. Jie jaučia šeimininko emocijas, tai – sielos kompanionai. Koliai yra lėtesni už šelčius, bet jiems taip pat reikia „išsikrauti“. Jiems užtenka ilgų pasivaikščiojimų gamtoje, žaidimų su lėkšte ar kamuoliukų kieme. Namuose visi koliai sutaria puikiai, yra tarsi viena šeima. Šelčiai tarpusavyje taip pat sutaria puikiai, tik tarp kolių ir šelčių kartais kyla nesutarimų dėl pastarųjų aktyvumo.

Sportuojate agility. Kaip sekasi treniruotėse ir varžybose? Gal norite išbandyti ir ganymą?


Agility užsiimame su šeltukais ir koli veislės kalyte Megi. Nors šiuo metu teko apleisti sportą dėl šeimynos pagausėjimo, bet namuose vis prisimename, ką reiškia skrieti per kliūtis. Jau nuo šio mėnesio vėl intensyviai sportuosim su agility. Tai yra mūsų pomėgis, puikus laisvalaikio praleidimas su šuniu ir kontakto su juo stiprinimas.
O apie ganymą labai rimtai galvojame ir jau skambinome keliems ūkininkams, kurie norėtų prie to prisidėti. Šiuo metu bendraujam su vienu Lenkijos veislynu, kurie užsiima ganymu su  koliais, šelčiais ir borderkoliais, todėl planuojam šią vasarą nuvykti pas juos į svečius ir sužinoti daugiau apie ganymą. Norime po truputį užsiimti ganymu, stiprinti veislės instinktus - juk tam jie ir buvo veisiami. Koliai ir šelčiai turi stiprų ganymo instinktą, tai galima pamatyti ir žiūrint į tai, kaip jie bendrauja tarpusavyje, kaip bando vieni kitus suvaryti į vieną ratą, arba kaime, kai pamato vištas, laksto ratu tol, kol vištos sueina į būrį. Dėl to labai įdomu, kaip sektųsi užsiimti rimtu ganymu.

Iš kur atsivežėte savo augintinius? Kokiose šalyse gyvena jūsų veisimo „pūkučiai“? :)


Mūsų koli Baironas (Nyitramenti Byron Of Radwai) atvyko iš žymaus Vengrijos veislyno. Kitas koli Maikis (Marvalan Dream Defender) atvyko iš Lenkijos, tačiau turi gerų Anglijos šunų kraujo. Koli Pamarix Megan atvyko iš garsaus Estijos veislyno. Mažasis šeltukas Belis (Bluebell Pasada) taip pat iš Lenkijos veislyno. Visi kiti šunys yra mūsų veisimo ir ateityje mūsų tikslas yra išvesti savo liniją.
Parduodant šuniukus visada norime, jog mažyliai pasiliktų gyventi Lietuvoje, nes tada galime gyvai matyti, kaip jie auga, galime nuvažiuoti į svečius. Į užsienį iškeliavusius šuniukus galime pamatyti tik parodose. Mūsų veislyno šunų yra Latvijoje, Danijoje, Olandijoje, Anglijoje. Iš dabartinės mūsų koli vados viena mergytė keliaus net į Graikiją.

Užsiimate gražia ir prasminga veikla – dogoterapija. Papasakokite plačiau – pas kokius žmones ir su kokiais šunimis vykstate?

Gera daryti gerus darbus ir matyti, kaip žmonės džiaugiasi šiais nepakartojamais keturkojais, kaip vaikai silpnaregiai kiekvieną kartą atbėga pasitikti mūsų, atvykstančių su šunimis, kaip žmonėms akivaizdžiai pagerėja nuotaika ir jie pasijaučia daug geriau pabendravę su šunimis. Per paskutinį susitikimą su neįgaliais sportininkais vienas vaikinas pasakė man: „Dabar suprantu, ką reiškia dogoterapija, su šiais šunimis gali būti gera“. Kiekvieną kartą išgirdus tokius žodžius, didėja motyvacija tuo užsiimti. Dogoterapijoje dažniausiai vykstame su koli Maikiu ir šelti Beliu, jie jau nuo pat mažens buvo prie to pratinami. Taip pat vykstam ir su koli Megan, su ja pristatome linksmą bendrojo paklusnumo, triukų ir agility elementų programą, kuri sukelia žmonių susidomėjimą ir priverčia nusišypsoti. Dažniausiai vykstame pas neįgalius ir senus žmones, tačiau teko pabūti ir mokykloje pas sveikus vaikus, kur pristatinėjome šunų veisles, rodėm šunų bendrą paklusnumą, o po renginio vaikai galėjo džiaugtis glostydami ir žaisdami su keturkojais. Koliukas Maikis parodė futbolo sugebėjimus – vaikai labai linksmai žaidė su juo.

Dėkojame Gintarei Urbonavičiūtei. Kviečiame komentaruose užduoti klausimų, jei susidomėjote kolių ir šelčių veislėmis.

Kalbino Gabija Vyšniauskaitė
(straipsnio reitingas +32)

reklama