Levretės labai sena šunų veislė. Įdomu tai, jog šunys labai panašūs į šiandienines levretes buvo rasti 6000 metų senumo kapavietėje Egipte. Taip pat randama kasinėjant antikos laikais lavos užlietą Pompėjos miestą. Prūsijos karalius Frederikas (1712 – 1786 m.) taip mylėjo savo levretes jog vieną jų pasiėmė kartu į karą. Kai jo šunelis mirė jis pats jį palaidojo prie savo Sands Souci rūmų. 1991-aisais metais karaliaus giminaičiai įvykdė paskutinę jo valią ir perlaidojo  Frederiko palaikus greta jo mirusio šunelio.

Kalbiname veislyno Eolo Arfa savininkę Laima Eidukienę, kurios susidomėjimas levretėmis atsirado dar vaikystėje: „Man nuo vaikystės patiko maži, keisti šunys, kuriuos aptikdavau vartydama Vakarų Europos tapytojų darbų reprodukcijas. Nežinojau nei kas tai per šunys, nei kaip jie vadinasi. Ar jie yra iš tikrųjų, ar tai tik dailininkų vaizduotė. Net ir veislės pavadinimo sužinojimas niekuo nepadėjo. Laikraščiuose nebuvo skelbimų, kurie siūlytų įsigyti levretes (kalbu apie tuos laikus, kai nebuvo interneto ir Lietuva dar vadinosi Lietuvos TSR). 

Bandžiau save apgauti, - įsigijau dobermaną. Taip prasidėjo mano kinologinė patirtis. Džiaugsmai ir rūpesčiai. Paskui buvo prancūzų buldogas. Tik 2000-aisiais metais, iš nevilties internete patalpinusi skelbimą, kad „perku vipetą", - gavau laiškutį - „Neturiu vipeto, bet turiu... levretę". Tada mano svajone išsipildė. Su laiku prasidėjo dalyvavimas parodose, namuose atsirado daugiau levrečių. Taip mes tapome kelis kartus laimingesniais žmonėmis.“

Levrete - tai pats mažiausias kurtas, kuriame dera viskas: greitis, gracija, švelnumas, medžioklės instinktas, žaismingumas ir švelnumo, bei artumo su žmogumi poreikis. Jos labai smalsios, dinamiškos, greitos, o kartu ir išdidžios. Ne veltui nuo senų sanovės tai buvo pasaulio galingųjų šunys. Kadangi levretės turi stiprų medžioklinį instinktą, -  jos kuo puikiausiai gali (ir dalyvauja) mechaninio zuikio medžioklėje, kai tik pasitaiko proga.

Levretės nėra Lietuvoje populiarios, nes lietuviams matyt nepriimtina jų išvaizda. Nors yra ne vienas veislynas, kuris veisia šios veislės šunis. Pats pirmasis tą daryti pradėjo veislynas – Azija (savininkė A. Paragytė). Lietuvoje dar yra šie levrečių veislynai – Novelė (savininkė L. Novikova), Sonetas (savininkė I. Sakalauskaitė) bei Antikos Leda (savininkas R. Čekanavičius), pastarieji du prasidėjo nuo mano šunų. 

Jei levretės tiko pasaulio galingiesiems: Kleopatrai (ji turėjo 2000 šunų), Cezariui (jis su Romos legionais juos atnešė į Italiją), didžiajai daugumai Europos monarchų, - jos tiks kiekvienam, kas suvokia levretės grožį ir jos išskirtinumą. Jei laikomas vienas šuo, - jis bus gerokai ramesnis ir didžiąją laiko dalį miegos, - pageidautina kuo arčiau šeimininko: jo lovoje, po jo megztiniu.

Prieš įsigyjant bet kokį šunį, būtų gerai, kad būsimasis šeimininkas turėtų elementarių šunų anatomijos, fiziologijos žinių. Žmogus patinkančią veislę turi "atrasti", o ne pirkti šunį todėl, kad toks šuo yra pas kaimyną. Pageidautina, kad prieš įsigyjant bet kokios veislės šunį, žmogus perskaitytų kuo daugiau informacijos, pabendrautų, o gal net aplankytų dominančios veislės šunų veisėjus.

Bet kokiu atveju, - levretė nėra žaislas, kurį reikia pirkti vaikams. Šuo, yra toks padaras, kurio nereikėtų palikti vieno visai darbo dienai. Mažus levrečių veislės šuniukus reikėtų saugoti, kad jie nešokinėtų nuo aukštų daiktų ar baldų.

Levretės yra nekonfliktiški šunys. Jos puikiai sutaria su katėmis, bei kitais šunimis. Asmeniškai mano levretės gyvena kartu su dviem airių vilkogaudžiais. Pastarieji užaugino dvi levrečių vadas.

Levretė yra mažas, švarus šuo, absoliučiai neturintis būdingo "šuns kvapo". Priežiūra: nagų karpymas, dantų valymas, ausų valymas, kailio prašukavimas šiurkščia pirštine ir sušlapusių kojyčių nuplovimas, grįžus po pasivaikščiojimo lietingu oru. Beje, levretė gali išmokti naudotis kačių wc.

Na, kadangi levretės Marijos Žemėje nėra populiarios, tai kaina santykinai nėra didelė. Europoje labai vidutiniškas šuo kainuoja nuo 1000 eurų. Show klasės šunys gali kainuoti gerokai daugiau. Kainos priklauso nuo daugybės dalykų.