Rusijos sostinėje Maskvoje neseniai vyko didelė tarptautinė šunų paroda „Eurasia“. Šioje parodoje, kaip nė vienoje kitoje, daug dėmesio buvo skirta rusų išvestoms šunų veislėms: rusų kurtams, Pietų Rusijos, Vidurinės Azijos, Rytų Europos aviganiams ir kitiems šunims.

Tarp minėtų šunų sukiojosi ir įspūdingi mažyliai, rusų toiterjerai, kuriuos žmonės trumpai vadina „toičikais“ arba rusų žaisliukais...

Rusų žaisliukų atsiradimas

Iki Didžiosios Spalio socialistinės revoliucijos rusų toiterjerai buvo tik aristokratų salonų puošmena. XIX a. pabaigoje tai buvo vieni iš populiariausių kambarinių šuniukų, ypač mylimi Sankt Peterburge ir Maskvoje. 1874 m. Sankt Peterburgo šunų parodoje konkuravo tik 8 rusų toiterjerai, o XX a. pradžioje „toičikai” jau sudarė bemaž trečdalį visų parodos  šunų.

Manoma, kad rusų toiterjerų protėviai pateko į Rusiją iš Anglijos arba Vokietijos. Anglų toiterjerai – realiausi šių mažylių protėviai.

Deja, revoliucinis perversmas sugriovė Rusijos kinologijos pamatus. Aristokratų persekiojimai, trėmimai pakenkė ir rusų toiterjerams. Jų laukė toks pats likimas kaip šeimininkų – kulka arba tremtis į Sibirą.

Antrasis pasaulinis karas taip pat nieko gero neatnešė veisliniams gyvūnams, tačiau jis tapo šiokiu tokiu išsigelbėjimu – grįždami iš karo, sovietų kariai parsivežė amsinčių trofėjų – rusų toiterjerų...

Rusų „toičikų“ veislės formavimosi pradžioje dominavo trumpaplaukiai šunys, o ilgaplaukių veisėjai nevertino. Ilgaplaukių rusų žaisliukų „krikštamote“ laikoma maskvietė kinologė Eugenija Žarova, kuri sudarė pirmąjį šios veislės standartą.

Mintį išvesti rusų ilgaplaukių toiterjerų E. Žarovai pakišo jos patinukas Čikis. Sulaukęs vienerių metų, šis šunelis turėjo puošnius ilgus plaukus. Iš pradžių šis keistuolis net negavo kilmės dokumentų, tačiau Žarovos užsispyrimo dėka šiaip taip pavyko juos išsikovoti.

Pirmoji kalytė, su kuria sukergė Čikį, buvo trumpaplaukė „toičikė“ Irma. Toje vadoje gimė trys pusiau ilgaplaukiai šuneliai, davę pradžią visai ilgaplaukių rusų toiterjerų giminei.
Žarova ir toliau veisė ilgaplaukius šunis ir dešimčiai metų įsivėlė į kinologines batalijas. Jai talkino Sofija Liubčenko.

Kai 1963 m. kažkas iš užjūrio svečių padovanojo Nikitai Chruščiovui (tuometis TSKP Generalinis sekretorius) 2 čihuahua šunelius, kinologams tapo smalsu, kas ir kaip. Lyg tyčia, E.Žarova draugavo su N.Chruščiovo dukra, tad minėtieji čihuahua netrukus amsėjo kinologės bute.

Mažyliai čihuahua net nusifilmavo vaidybiniame filme „Nesugaunamieji keršytojai“, masinėse filmo scenose pasirodė ir pati kinologė E.Žarova. 

N.Chruščiovo dukters dovana supykdė kinologus – Žarovą pašalino iš toiterjerų sekcijos pirmininkės pareigų, apkaltino nebūtais dalykais. Moteris labai išgyveno, bemaž dešimt metų parodose neberodė savo šunų. Kinologai atsipeikėjo tik tuomet, kai sušlubavo rusų toiterjerų veisimas – 1980 m. šunų parodose toiterjerų ringai buvo tušti. Vėl prisiėjo rankioti veislės kruopeles ir pradėti viską iš naujo.

Per tą laiką Maskvos šunų mylėtojų klube „Kinologija” E.Žarova subūrė rusų toiterjerų mylėtojų sekciją. Ji teisėjavo, rūpinosi veisle. Šunininkų ketinimas pavadinti šios veislės gyvūnus žarterjerais pasimiršo, nors E. Žarovos nuopelnai iš tikrųjų yra neginčytini.
Rusų toiterjerai vėl tapo madingi. Žmonės laukdavo metus ar pusantrų, kad įsigytų „toičiką“.

Sovietų Sąjungoje rusų toiterjerų veislė sužydėjo Nikitos Chruščiovo laikais. Tuomet visi laikėsi taupumo principų – miestuose pasipylė į degtukų dėžutes panašūs namai, kur mažuose butuose knibždėte knibždėjo gyventojų. Sovietų valdžia užsimojo visus aprūpinti butais. Tokiuose ankštuose buteliuose pritapo ir miniatiūriniai šuniukai.



Drąsūs ir žavūs

Drąsūs ir žavūs,– šiais žodžiais dažnai apibūdinami rusų žaisliukai. Jie yra vieni mažiausių pasaulio šunų.

Naujagimių rusų toiterjerų svoris – apie 100 g, o užauga iki 3 kg svorio. Rusų žaisliukų ūgis (tinkamiausias veisti) yra 23-25 cm. Standarte nurodyta: 18-26 cm. Tačiau nepatartina labai žavėtis miniatiūriniais šuniukais.

Per smulkus kūnelis, silpni kaulai, mažas ūgis gali išprovokuoti sveikatos sutrikimus, tokius gyvūnėlius sunku veisti.

Rusų žaisliukų kalytės atsiveda vieną arba tris mažylius, kurie vystosi gana greit, 3-4 mėn. šunelio intelektas yra pakankamai brandus.

Mūsų krašte ne pirmus metus rusų žaisliukus veisia ir daugiausia patirties šioje srityje sukaupė šiauliečiai Jelena ir Stasys Dorondos. Jiedu pradėjo veisti „toičikus“ 1998 metais (trumpaplaukius ir ilgaplaukius). Norint veisti, reikėjo aktyviai dalyvauti su savo augintiniais parodose. „Visi mūsų šunys yra čempionai. Bet smagiausia, kad jų palikuonys taip pat sėkmingai pasirodo parodose“,– sako J.Doronda, kurios namuose nuolat siaučia daugiau kaip dešimt „toičikų“.

Taigi rusų žaisliukai, kaip ir kiti mažieji šunys, mūsų krašte tampa vis populiaresni.

Aurelija Staskevičienė
Svetlanos Valujevos nuotr. – rusų žaisliukai „Eurasia 2010“ parodoje