• Nesusipratimai dėl veislės pavadinimo vis lydi vokiečių dogus. Ir mūsų spaudoje dar pasitaiko tokių pasakymų: didysis danas (angl. Great Dane), danų dogas ir pan. Ir nors tai Vokietijoje susiformavusi šunų veislė (vokiečių dogas – Deutsche Dogge), net gimtinėje juos kartais pavadina Ulmo dogais, bet šiuo atveju vokiečiai neklysta. Ulmas nuo seno buvo vokiečių dogų veisimo centras.

• Pasaulio statistika teigia, kad pasiutligę daugiausia platina šunys, išskyrus Europos kontinentą, kur šią mirtinai pavojingą ligą dažniau platina lapės. Ir Lietuvoje taip pat pasiutligė dažniausia aptinkama tarp lapių.

• Nors veisliniai šunys veisiami daugelį amžių, bet ši veikla tapo aiškesnė po 1872-ųjų, kai Didžiojoje Britanijoje buvo įkurtas Kinologų klubas (The Kennel Club). Pagrindinis klubo darbas buvo šunų veislių sąrašo, arba registro, sudarymas ir dokumentų įforminimas. Sudarius pirmuosius sąrašus, klubas paskelbė, kad parodose gali dalyvauti tik dokumentus turintys ir į registrą įtraukti šunys. Taigi šunų parodose nebeliko painiavos. Veislinių šunų kilmės dokumentai tapo garantu, kad šuo yra tam tikros veislės atstovas.

• Zoologai skiria 6 mėsėdžių žinduolių šeimas: kačių, meškėnų, kiaunių, hienų, civetų ir mangustų, lokių, šunų (lot. Canidae). Įdomu tai, kad visų šių gyvūnų mėsėdžiai protėviai yra bendri. Maždaug prieš 20 tūkst. metų šunys ir lokiai dar priklausė tai pačiai šeimai, bet vėlesnė raida juos vis labiau tolino vienus nuo kitų.

• Šunys, kurie traukia roges, kinkomi keliais būdais. Seniausias būdas – vėduoklė. Tai reiškia, kad kiekvienas šuo yra pakinkytas su atskira virve. Jei vietovė atvira, šunų vėduoklė išsikleidžia ir šunys lengvai traukia roges, bet jei tenka bėgti mišku, šunys spaudžiasi ir trukdo vieni kitiems. Kad šunys smarkiai neišsiplėstų, jie gali būti kinkomi ir poromis arba vienas paskui kitą. Ir vienu, ir kitu atveju kinkomųjų šunų būryje pagrindiniu smuiku griežia vienas vienintelis šuo – vedlys. Stipriausias, geriausiai suprantantis kajūro komandas, „kietas riešutėlis“, be kurio Šiaurės žmonės net nerizikuotų išsiruošti į kelią.

Stasio Barausko nuotr.