Reklama

Šunų kraujo tyrimai 3

2009 rugsėjo 1d.
Žmonėms būdingos 4 kraujo grupės, o šunys, katės, žirgai turi nuo 3 iki 10 kraujo grupių. Japonijos mokslininkai net priskaičiavo 13 šunų kraujo grupių.

Kada ir kam?

Kada mūsų augintiniams prireikia kraujo tyrimų,– klausiame vilniečio veterinarijos gydytojo Jakovo Šengaut. „Bendras kraujo tyrimas nėra eilinė procedūra, atliekama šiaip sau panorėjus,– atsakė veterinarijos gydytojas. –  Dažniausiai jis skiriamas esant tam tikriems gyvūno negalavimams. Tiriant kraują gali būti nustatoma labai daug parametrų, ir paprastai ne visų jų iškart prireikia. Kokius parametrus tirti, priklausomai nuo susirgimo simptomų ir anamnezės, numato gydytojas“.

Daugelį pagrindinių klinikinių ir biocheminių kraujo tyrimų, stipriai pažengus mokslui, atlieka automatai (jų yra daugelyje Vilniaus veterinarijos klinikų – Red.). Bet joks automatas, pasak pašnekovo, nepakeis patyrusio laboratorijos gydytojo, kuris iš paprasčiausio kraujo tepinėlio gali nustatyti diagnozę ir pasukti gydymą visai kita linkme, nei buvo planuota. Šitaip pirmą kartą mūsų krašte šiemet buvo nustatyta kačių anaplazmozė – erkių platinamas kraujo parazitinis susirgimas, reikalaujantis specifinio gydymo. Laiku jo nepradėjus, gyvūnas gali žūti.

Be abejo, J.Šengaut ir jo kolegos džiaugiasi, kad gyvūnų kraujo tyrimų srityje smarkiai pažengta į priekį: „Metų pradžioje mūsų klinika įsigijo šiuolaikiškus laboratorinius kraujo tyrimų analizatorius. Dabar, esant reikalui, po gydytojo apžiūros ir kraujo paėmimo, per pusvalandį turime kraujo tyrimų išvadas. O juk gydant gyvūną kartais būna svarbi kiekviena minutė. Štai naujasis prancūziškas automatinis hematologinis analizatorius apskaičiuoja net 18 gematologinių parametrų. O japoniškas veterinarijos biocheminis analizatorius leidžia nustatyti šiuos biocheminius parametrus: gliukozė, šlapimo rūgštis, bendras cholesterolis, trigliciridai, šlapalas, bendras bilirubinas, kalcis, fosforas, kepenų fermentai,  kreatinkinazė, amilazė, magnis ir kita“.

Kraujo perpylimas

Kada veterinarijos gydytojas imasi kraujo perpylimo? Kaip teigia J. Šengaut, kraujo perpylimui pasiryžtama analogiškose situacijose kaip gydant žmones: kai gyvūnas yra stipriai nukraujavęs, patyręs sunkią traumą, serga lėtine anemija ir pan.

O prieš perpilant kraują, kaip įprasta, atliekami kraujo tyrimai. Mūsų augintiniai, kaip mes, serga panašiomis ligomis. Viena iš sunkiausių ir klastingiausių ligų yra vėžys. Nuo vėžio miršta labai daug šunų, o jo gydymas pareikalauja daug pastangų ir iš veterinarijos gydytojų, ir iš šeimininkų. Pastaruoju metu kovoje su gyvūnų vėžiu pasitelktos ir kraujo perpylimo procedūros.

Ar šuniui tinka perpilamas kraujas, veterinarijos gydytojai nustato naudodamiesi agliutinacijos reakcija, kai į recipiento kraują pridedama donoro kraujo serumo. Stebima, kaip gyvūnėlio kraujas reaguoja į svetimą serumą. Dažniausiai pirmą kartą perpilant donoro kraują problemų nepasitaiko (98 proc.), bet vėliau naudojant to paties donoro kraują būtina tikrinti suderinamumą. Taip pat būna situacijų, kai kraujo perpilti negalima, o sergančiam gyvūnui reikia tik eritrocitų (raudonųjų kraujo kūnelių) – tenka atskirti kraujo kūnelius ir serumą. Tai atliekama specialių sistemų pagalba arba centrifuguojant donoro kraują.

Šunų donorų kraujas paprastai laikomas apie mėnesį. Iš šuns donoro be žalos sveikatai galima paimti iki 10 ml vienam jo svorio kilogramui. Sakykime, iš 15 kg sveriančio šuns galima paimti 150 ml, o iš 40 kg šuns – 400 ml kraujo, bet paprastai imama mažiau.
Kaip minėjo J. Šengaut, Lietuvoje planuojama steigti šunų kraujo banką. Tai užtikrintų tinkamą ir operatyvų kraujo poreikių patenkinimą. Jau šį rugsėjį Lietuvos smulkiųjų gyvūnų vet. gydytojų asociacija rengia veterinarijos gydytojams seminarą, kuriame užsienio specialistai dalysis kraujo perpylimo procedūrų ypatumais ir kt. patirtimi.

Aurelija Staskevičienė
Svetlanos Valujevos nuotr.
(straipsnio reitingas +15)

Skaitykite komentarus 3


reklama