Alone without you by my side (rest in peace)

Nežinau kaip apibūdinti šį jausmą, kai žiūrint į nuotraukas supranti, kad kažko nebėra, kažko trūksta. Akyse susikaupia ašaros, plaučiuose pritrūksta oro, mintys bando atsiriboti nuo realybės ir niekaip negali susitaikyti su tiesa, kuri yra per daug skaudi. Rodos, vakar buvo šalia, kitą dieną jau tuščia. Niekas nepasitinka parvažiuojančio namo automobilio, niekas neloja pasisveikindamas, nepribėga ir nepradeda šokinėti iš laimės, niekas nebeguli šalia lovos ir nelaukia kol pabusi. Lyg tuštuma atsiveria krūtinėje ir negali nustoti apie tai galvojus, skambant liūdnai muzikai ir paguodos ar tvirto apkabinimo ieškantis kūnas vis labiau pasiduoda, viskas lyg slysta iš rankų. O kas jei būtų buvę laiko, kas jei dar galėčiau jį paglostyti ir apsikabinti. Nespėjau net atsisveikinti. Palūžtu kiekvieną akimirką. Sudie. Tu buvai mums viskas.
RIP 2004-2014