Apie pavasarį Tautmilės Prieglaudėlėje

Ką reiškia pavasaris Tautmilės prieglaudėlei? Tai ne tik saulės spinduliai vis šilčiau priglundantys prie prieglaudėlės langų ir ne tik bespalvė žolė skleidžianti šylančio dirvožemio kvapą. Gamtoje- tai atgimimo laikotarpis, bet čia dažnai jis tampa svyrančių rankų laikotarpiu. Ir ne išdykėlė gamta, o žmonės beveik karučiais tempia iš visų kampų pabirusius keturkojų mažylius, naujus beglobius, neatsakingai priveistus ir niekam nereikalingus.

Bet šįkart ne apie naujai atsiradusius, o apie tuos, kurie visą žiemužę glaudė drėgnas nosis prie prieglaudėlės langų ir bandė užuosti per stiklą, ar toli dar pavasaris. Būrys šuniukų iš Senojo Dūkšto į Tautmilės prieglaudėlę atkeliavo dar žiemos pradžioje.

Visi jie turi ypatingą, juos vienijančią istoriją: skaudžią, ironišką ir kartu beprotišką. Jie tapo neatsakingo veisimo aukos. Išgirdusios apie viename bute laikomus, laisvai dauginamus 40-50 šunų, Tautmilė su Goda negalėjo numoti ranka. Atvykus į Senąjį Dūkštą pasitiko visas būrys šunų. Visas būrys sutalpintas į vieną butą. Skurdas, badas, šviečiantys šonkauliai, nerimastingų juodų akyčių jūra, paliegę kūnai, parazitai, skardus lojimas ir baisūs kvapai.

Taip didžioji dalis to buto nelaimėlių atsidūrė pas Tautmilę. Tam kad galėtų pabusti naujam gyvenimui. Ne išlikimo kovai, o gyvenimui. Pradžioje buvo sunku: kurį laiką visa Dūkšto šuniukų „komuna“ vis dar gyveno išlikimo nuotaikomis. Jie buvo įpratę prie žmonių neapykantos ir nuolatinio vijimo šalin, jie buvo įpratę, kad valgoma viskas, kas kvepia maistu, kai užpildęs tą skaudančią pilvo tuštumą niekada nežinai, kada vėl galėsi ją užpildyt. Tautmilei ir jos komandai prireikė laiko, kad įrodytų šiems šuniukams, jog tikrasis gyvenimas yra visai ne tai, ką jie matė.

Nes tikrasis šuniškas gyvenimas yra linksmas gyvenimas! Rūpestis, priežiūra ir neabejingų žmonių aukos išlaisvino šiuos šuniukus iš ligų, parazitų ir bado. O kas dar negirdėjo, kad Tautmilės prieglaudėlėje vyksta stebuklai? Nors neretai čia ypač ankšta, bet kiekvienas turi savo vietelę, nei vienas neliks pamirštas, nepabučiuotas, nepakalbintas, nepamaitintas, ar nepavedžiotas. Neretai čia apsilanko ir dresuotojos, padedančios protingai išvaryti velniukus iš besispyriojančių šuniukų.

Na bet grįžkim prie to, kad pavasaris ir prie drėgnų nosių prilipusių prie prieglaudėlės langų. Net 15 suaugusių šuniukų, atkeliavusių iš Senojo Dūkšto nerimastingai trypčioja, ir jaudinasi, nes nori turėti namus. Jie šiek tiek pergyvena ir susikrimtę žiūri į nuolat atvežamus mažylius, kurie tampa daugumos susidomėjimo objektais. Na o jie? Kalti, kad suaugo? Kalti, kad laiku neturėjo tikro gyvenimo? Kalti, kad žmonės nesupranta, kad jie ne žmonės?

Kad jie kur kas lankstesni: jie moka mokytis ir keistis, ir lygiai taip pat pamilti naują šeimininką ir visai nesvarbu, kad niekada nebepamatysite kaip jie auga, kaip krenta jų „pieniniai dantys“, kaip jie graužia šlepetes. Šuniukai, kurie atvyksta su savo istorija, moka lygiai taip pat prisitaikyti ir mylėti šeimininką iš visos širdies, tik patikėkite, nebijokite ir leiskite sau tai pamatyti!

Tautmilės prieglaudėlėje šiuo metu apsistoję daug šuniukų puikiai tinkančių laikyti tiek miesto sąlygomis (butuose), tiek nuosavuose namuose. Apsilankykite ir pavasario proga padovanokite kažkam naują viltį, o sau- draugą visam gyvenimui.

Norėdami priglausti vieną iš šuniukų skambinkite Tautmilei 8 650 71786, 8 670 82854 (Vilnius).