Aš ir mano draugai :)

Taigi aš šuo. Ir turiu geriausią draugę katę :). Taip katę. Ji man yra geriausia todėl, kad visada keliauju su ja, visada būnu vien tik su ja. Namie paliktas iš ryto na, nes visi mano šeimos nariai išvažiuoja į darbus mudu liekame drauge. Žaidžiame, bėgiojam, gulim arba miegam, žiūrim televizorių "ANIMAL PLANET" :) ir net valgom. Oi man pasisekė, kad turiu bent vieną gerą draugą. Kaip gyvenau prieš 4metus vienam name išeidamas į lauką sutikdavau daug savo draugų tai buvo Džeris, Reksas, Dipsis, Čipsas (tai mano draugų vardai) Katė taip pat turėjo draugų. Bet pagaliau mano šeimininkai rado didesnį namą su didesniu kiemu kur aš galėčiau bėgioti ir žaisti. Aišku pagalvojo ir apie save. Taigi greitu laiku teko atsisveikinti su savo draugais. Tai buvo tikrai sunku na nuo vaikystės su jais žaidžiau, laksčiau po pievas. Bet pagaliau atsiradau čia kur dabar gyvenu. Gaila, bet bent susiradau vieną vienintelį draugą jo vardas RALFAS. Kadangi jis mano kaimynas tai ir šeimininkai jį mylėjo kaip mane. Mes buvome neišskiriami. Jis visada mane gindavo nuo tų kurie manęs nekęsdavo. Nors pagaliau viskas baigėsi. Prieš pusę metų jam pasidarė labai blogai, negalėjome kartu bėgioti, negalėjome vaikytis kačių, negalėjome nieko išskyrus jis laukė manęs. Vos tik įeidavau pas jį į namus jis vėl lyg atgydavo. Bet po mažu vis mažiau ir mažiau kol teko su juo atsisveikinti amžiams. Jį suparalyžiavo. Diena iš dienos nerasdavau vietos. Visi mane puldinėdavę šunys pareiškė man užuojautą nors į tai nekreipiau dėmesio, nes vienintelis geriausias draugas mirė. Aš pats lyg iš skausmo miriau ir prisikeldavau. O tik vėliau supratau, kad turiu draugę katę, šeimininkus. Bet kates vaikytis buvo liūdna, nors kartais užvydamas suprantu kaip yra sunku be geriausio draugo RALFO. Be jo viskas liūdniau. Ir kaimynai išsikraustė, ir šunys vėl pradėjo į mane žiūrėti kaip į priešą, na viskas blogiau. Bet kadangi turiu katę su ja jaučiuosi kaip su juo. Bėgioju, žaidžiu ir darau viską ką dariau ir galėčiau daryti jei jis būtų gyvas.