Atostogos ne tik man,bet ir šuniui arba kaip mes raumenis auginam.

Džiaugiamės geru oru ir atostogomis,todėl namie nesėdim.
Penktadienį,buvom aplankyt Martyno su Čipu. Ėjom pėsčiomis,o ne važiavom... Tikėjausi,kad parėjus namo Atas atsisakys vakarinio pasivaikščiojimo ir mūsų bėgimo aplink tvenkinį,kuris yra netoliese. Bet kur tau... Pas jį energijos visada yra.
Šeštadienį praleidom namie daugmaž. Neskaitant bėgiojimo miške. Raumenis Atui auginam ;DD Pagalvojau,kad jau pakankamai svorio priaugom,todėl neprošal ilgesnį krosiuką pabėgiot būtų.
Sekmadienį tyrinėjom bėgius. Ėjom iki pat jų pabaigos. Nuotraukų kaip ir nėra,nes nebuvo kada fotografuot - erkes nuo Ato nurinkinėjau... gerai,kad jo kailis trumpas - lipančios kailiu erkės puikiai matosi. Iš pradžių skaičiavau, suskaičiavau iki dvylikos erkių ir nebeskaičiavau daugiau... Parėję namo važiavom į veterinarijos vaistinę pirkt priemonių nuo erkių. Nusipirkom lašų ir dėl šventos ramybės antkaklį,kurio Atas nelabai mėgsta.
Pirmadienį irgi apturėjom krosiuką miške.
Na o šiandien vėl pas Martyną į svečius važiavom. Nuvažiavę ėjom pasivaikčiot bėgiais. Šį kart jau nuotraukų kažkiek yra,nes ne viena buvau - Martynas nuo šunų erkes nurinkinėjo. Atas su Čipu gavo laisve pasidžiaugt - buvo paleisti,gaudė varles,kurios vis taikėsi man ant kojos užšokt. Visa Ato laisvė baigėsi po 20 minučių,kai sugalvojo,kad Čipas per arti manęs eina ir puolė muštis. Paėjo vyrukas pora minučių pririštas,apsiramino ir vėl lakstė.
Aš ir Atas jau pripratę daug vaikščiot,bet Martynas su Čipu greit pavargo,todėl net 4 kilometrų nenuėję sukomės atgal.
Kai parėjom Atas vėl turėjo sėdėt pririštas,nes vėl kėsinosi nupešt Čipą...

Martyno kaimynai nusipirko naują šunį. Ne man juos teist,bet per greit manau... Šeštadienį Tiną užmigdė šiandien jau naują šuniuką namo parsivežė. Anyway,nauja draugelė Ato bus.


Kitame bloge laukit tolesnių mūsų atostogų nuotykių (nors abejoju ar juos galima taip vadint).


Saniii ir Atas.