Atostogos

Po savaitės šeimininkės atostogų net nežinau ką pasakyti - gerai tai ar blogai. Žinoma, kad man liūdna, kai šeimininkė anksti ryte išvažiuoja į darbą, kuris nuo namų yra už 26 kilometrų. Tačiau per šią savaitę "nusikaliau". Džiaugiuosi, kai grįžtame namo, ir iškart įpuolu į šeimininkės patalus pailsėti. Tačiau ryte vėl keliamės ir važiuojame į mišką arba į kaimą pas gimines ar draugus.

Man patinka miškas. Kai šeimininkė dirba į jį nuvažiuojame tik savaitgaliais. Smagu. Ten tiek daug įvairių kvapų, erdvės. Lakstau kaip patrakusi, galiu susekti žvėrelių pėdsakus. Tik šeimininkė, kuri rauna taip vadinamus grybus, nuolat šūkauja ir reikalauja atbėgti prie jos. Net nežinau kuo jai galiu padėti :) Juk aš nemoku grybauti. Kartais tuos grybus bėgdama išvečiu iš koto. Abejoju ar ji tuo yra patenkinta.... Man dar patinka rausti urvus. Juk taksus kai kas vadina duobkasiais. Rausiu juos ir miške. Šeimininkė nepyksta, tik kai kaimynų sode kelis išrausiau, gavau barti. kaimynai stebisi iš kur tos duobės atsirado, bet mano šeimininkė tyli. Gera. Kitaip gaučiau barti. Žinau, kad ji mane myli, kaip ir aš ją, todėl ir užstoja.

Bet grįžkime į mišką. Kartais į jį važiuojame vienos, o kartais su šeimininkės draugais arba motina. Tuomet stengiuosi padėti visiems ir lakstau nuo vieno grybautojo prie kito. Esu pridariusi ir bėdos. Moteriškės sugrįžo prie automobilio ir pasigędo manęs. O aš tuo metu nusivijau voveraitę. Bėgau toli. Girdėjau kaip šeimininkė ir jos draugė nesavais balsais šaukė mane, bet palikti voveraitės negalėjau. Būčiau sugavusi, bet ji liuoktelėjo į medį. Jau labai toli nubėgusi, išgirdau automobilio signalą. Išsigandau, kad manęs vienos miške nepaliktų, todėl apsigręžiau ir skuodžiau atgal. Kai visa apsiputojusi atbėgau, šeimininkė nebarė, o pasiėmė į glėbį, bučiavo, verkė, glostė ir vis kartojo, mano meilutė, gražutė. Nesupratau, kam tos ašraos. Gal, kad voverės nesugavau? Po to jos su draugėmis kalbėjo, jog manes būtų laukusios iki ryto. Būčiau žinojusi, nebėgusi atgal.

Tiesa, miškas nėra toks jau ir malonus. Pasirodo jame gyvena mažyčiai padarai - erkės. Kelios įsisiurbė į mane. Šeimininkė visuomet dėl to labai pergyvena. Jas ištraukia su pincetu. Tačiau dar ne karto nesusirgau tuo erkiniu encifalitu. Kartais atnešu jų ir šeimininkei. Bet ir ji dar nesusirgo. Sako, kad jų nereikia bijoti. Ji sako, kad geriau į mišką kojos nekelti, bet supranta, kad esu medžioklinis šuo ir man to reikia. Pasirodo mano mama yra puiki medžiotoja ir gaudo urvinius gyvūnus. Ji nuolat su savo šeimininku dalyvauja tikrose medžioklėse. Tik aš tapau jau labai naminiu šunim. Kartais šeimininkė susitinka su mano mamos šeimininku, pasišneka. Pastarasis pasiūlo mane pasiimti į medžioklę, bet šeimininkė neleidžia, bijo mane prarasti. Tik nežinau kodėl? Juk aš puikiai seku pėdsakais ir gaudau urvinius žvėrelius. Kai man buvo metai, dalyvavau medžioklinių šunų parodoje. Tuomet mane įvertino puikiai, o kinologė iš Kauno pasiūlė vykti į kitas parodas, nes grožio konkurse tapau vicemis. Tik aš bijau kitų šunų ir visai nenoriu šlaiužioti ar vaikštinėti prieš juos.

Vakar buvome kaime pas šeimininkės pusseserę. Ji turi Belgų aviganį Arą. Jam labai patikau. Sekiojo iš paskos, uostinėjo. Teko kelis kartus iššiepti nasrus ir nuvyti. Jis man - per didelis. Buvo atvažiavusi ir pusseserės sūnaus kalė auksapalvė rotvilerė Dora. Bet ji visai netraukė Aro. Nuvaikė jis mane. Nusprendžiau, kad geriau kuo toliau nuo tokių kavalierių :) Nepatiko ne tik jo dydis, bet ir juoda gaurų spalva. Juk aš - šokoladinė...

Dabar einu miegoti, nes rytoj šeimininkė vėl mane žadėjo vežtis į kitą kaimą. Gal ten šunų nebus. Tiesa, prieš du metus ten buvau, tai vienas pririštas buvo. Galėjau drąsiai aploti. Kvailys. Negali laisvai bėgioti. Gal šeimininkai jo nemyli, kad pririšę laiko?

Viešpatie, kaip aš pavargau per šias šeimininkės atostogas. Tikuosi, kad jos nesitęs amžinybę. Per jas numečiau jau kilogramą. Šeimininkė patenkinta, nes anksčiau mane vadino storule. Man patinka viskas, ką šeimininkė valgo. Šiandien ji man nupirko kauliukų. Atėjo draugų, brolis Britva ir jo draugas rusų toiterjeras Čikis. Teko dalintis. Čikis abu aplojo, tačiau kauliukų užteko apsčiai. Rytoj teks valytis dantis. Bet ir šie "kauliukai" man patinka. Jau darbar juos sapnuoju.

Dar sapnuoju mišką, prisimenu, kaip jame buvo gera ir urzgauju per miegus. Tiek to. Atia. ir jums , draugai, gero miegelio.