Atsisveikinome su Lora...

Penktadienį Lora pasidarė liūdna, nelipo laiptais. Pirmadienį jai prasidėjo traukuliai, kurie truko apie 2 minutes, veterinaras pagalvojo, kad jie gali būti nuo išsekimo po šuniukų, kurie neišgyveno. Vakare maždaug 22 valandą traukuliai vėl pasikartojo ir kakle radom isisiurbuse erkę. Greitai važiavom pas veterinarą, jis suleido vaistus ir sakė, kad čia galėtų būti babeziozė arba epilepsijos priepoliai. Naktį priepoliai pasikartojo 2 kartus, o iš ryto priepolis truko beveik valandą. Buvo neimanoma žiūrėti į šunį. Vėliau ji prarado orientacija, nebeatpažino saviškių. Taigi nusprendėme jos nekankint ir vežti užmigdyti. Veterinaras sakė, kad tai nepagydoma, nebent prislopinama vaistais, bet tai nieko nepadėtų. Ir niekas nežino nuo ko ištikrūjų ji susirgo, sakė, kad nuo erkės taip greitai būti nelabai galėjo. Taigi antradienį teko su Lora atsisveikinti....
Dabar nesitiki, kad jos nebėra, atrodo nesenei ji gulėjo šalia ant sofos, nesenei miegojo su katinu.Sunku pagalvoti, kad jos gilios akys daugiau niekada nebeatsimerks... Aja kaip nesava, eidama į lauką vis laukia, kada išeis ir Lora...
Visi planai dėl parodų senjorų klasėje žlugo... Ir viskas per keliolika valandų... Niekada nepagalvojau, kad jos mirtis ateis taip greitai, bet...