Azos praeitis ir dabaris.

Sveiki nežinau kodėl bet man užplaukė parašyti apie Azos praeiti ir dabartį. Taigi pradėsiu mažu paaiškinimu.
Šeima - tai vienintelis turtas į kuri verta investuoti meilę, šilumą, laimę ir laiką.
Šunys taip pat gali turėti ji mylinčius šeimininkus kurie skleidžia meilę keturkojui.
Bet Azai buvo nesaldus gyvenimas.(Aza tai mano šuo) Praeiti ji gyveno pas tokį "vyrą". Jisai buvo daugintojas jam buvo svarbu tik pasipelnyt iš šunų ir gaut kuo daugiau pinigų. Jis augino ne tik Aza jis turėjo daug labai kalių. Jas kergdavo begalybe kartų ir mažus šunelius parduodavo. Na taip žinot parduot sergantys, kreivi, šleivi ai koks skirtumas parduosiu daugiau pinigu turėsiu. Jo kalės gyvena labai mažuose voljeruose na tokie maži buvo tie voljerai, kad net šiurpas imdavo bėgt per nugarą.
Mes turėjom kaimą. Mums reikėjo sarginio šuns. Net nežinau iš kur mano mama rado jo telefoną ir jam paskambino dėl kalės.
Taip atėjo ta diena kai mes važiavom pasiimti Azą.
Va štai po keliu valandų mes jau vietoj. "Vyras" išveda Aza ir pasakė:
- Va parduodu šita durną šunį!!!
Aš išsigandau. Mes apsižvalgėm su mama ir pasakėm, kad mes jos šitam pragare nepaliksim todėl ją ir nupirkom. Ji buvo pikta (na tuo momentu mums taip atrodė) mes su mama bijojom važiuot iki kaimo nes galvojom, kad jei apsisuksim tai ji mums nukas nosis.
Vienu žodžiu atvažiavom mes į kaimą. Tada ji nusiramino. Nebuvo tokia pikta ir pradėjo prie mūsų trintis tada aš supratau ji mums atsidėkoja, kad mes ja pasiėmėm iš to pragaro.
Dabar ji labai laiminga vaikštom su ją po 1 valandą lauke ir žaidžiam. Mums su ja labai linksma. Dabar šiuo momentu tai ji guli įsidrėbusi ant mano lovos :)
Aš ją myliu ir neturiu tokiu žodžiu kuriais galėčiau išsakyti meilę jai.
Ačiū jai, kad ji nekarta padėdavo sunkiose situacijose ir dar iki šiol mes esam geriausios draugės ir kai reikia mes viena kitai padedam.
Ačiū tik tau Aza :)
Uh aš net apsiverkiau, kad taip nuoširdžiai rašiau :)
Taip pat ačiū ir jums kurie kantriai perskaitė mano istoriją.