Baisoka Bonio diena

Vakaras. Šeimininke šeria anksčiau nei įprastai. Pasigardžiuodamas suėdžiu sausą su konservais. Pamatęs, kad įsese Ledi neviską suėdė, pribaigiu ir jos porciją ir patenkintas einu snausti. Ryte mane išveda į lauką, bet veda ne į pievą, bet į sustojimo pusę. Valio!!! Važiuosiu susitikti su kitais šuniukais. Truputi vėsoka, bet nieko, apšilsiu. Įneša manę į autobusą. Nepatinka jie man. Kažkokia judanti dėžė. Dairausi kaip čia palindus po kokia kėdę, bet nespėju nieko rasti. Išneša pagaliau. Einame tarp nuosavu namų, kol neprieiname pažįstamo pastato. Kvepia vaistais. Taip. Ne susitikimas, bet būna šuniukų ir čia. Pamatau didelį šunį ir puolu labintis, bet šeimininke ne taip kad neleidžia, bet nuveda į kažkokį kambarį. Ateina vyras ir dvi moteris. Jos mane kalbina. Man tai patinka ir aš intensyviai parodau joms savo meilę. Tada užkelia mane ant slidaus stalo. Stalas man nepatinka, jis slidus ir toks baisus. Iš visų jėgų bandau pabėgti. Viena iš moterų prilaiko mane iš kairės o šeimininke iš dešinės o vyras duria man į leteną. Man tai visiškai nepatinka, aš bandau pabėgti. Letenos neklauso?! Aš griūnu ant pilvo. Kambarys tampa neryškus. Garsai tylūs . Viskas apsitraukia migla. Jaučiu kaip mane kažkas glosto.... Keisti kvapai. Keisti garsai. Keisti pojūčiai. Keistas kambarys. Bet jau nėra stalo. Ir šeimininkės?! Bandau atsistoti. Letenos kažkodėl nelaiko. Griūnu. Man reikia rasti šeimininkę. Tad iš paskutiniųjų atsistoju. Pastoviu taip. Tad bandau eiti. Einu. Letenos veda ne kaip aš noriu, bet nuo vienos senos link kitos. Ateina moteris. Kalbina. Su ašaromis akyse dairausi šeimininkės. Praeina kažkiek laiko. Mane atveda į kitą kambarį. Pamatau šeimininkę ir vis dar apsiverkęs džiaugiuosi ja. Mane paima ant rankų ir aš iškeliauju iš to baisaus pastato