BonitOs BlOgO tesinys

Sveiki, sveiki!

Dar manęs nepasiilgot? Ne? Nieko, už tai aš jūsų pasiilgau už mus abu. Neįsivaizduojat kas šendien atsitiko! Nieko tokio ypatingo, bent jau man, kaip šuniui. Čia jums, žmonėms, tai galėtų atrodyti keista. Juk jūs primityvūs padarai. Ką nors vieną kartą pamatot, ir jau susikuriat nuomonę. Norit pavyzdžio? Mielai. Pavyzdžiui susigalvojot sau, kad mes, šunys, nemėgstam kačių. O juk mes jas tiesiog DIEVINAM. Ir jeigu manot, kad katės mūsų nemėgstą tai taip pat didžiai klystat. Jos taip pat mus myli. Taigi, prie įvykio. Vakar, grįžinėjom iš Palangos. Gulėjau sau su Benu ant grindų autobuse, o štai, staiga ima ir nušoka Tigras žemėn, pakraipo savo uodegą ir įsirango man tiesiai prieš snukį ant letenų. Manot, kad aš šokau? Kad ėmiau pykti, loti? Ogi ne. Nieko panašaus. Gulėjau kaip gulėjus, net nesiteikdama jam paaiškinti, kad vietos ant autobuso grindų pilna, ant manęs gultis TIKRAI nebūtina. Neeee. Juk jis katinas. Negi jis supras? Jau geriau leisiu pagulėti sau, kol atsibos. Juk jis man netrukdo. Bet jau šeimininkė, kad išsitrauks fotoaparatą ir ims fotografuoti iš visų pusių. Atrodo, pats nuostabiausias dalykas. Juk ji tai jo nenustumtų nuo kojų, jei jis ant jos atsigultų. Neee. Priešingai, ji imtų jį kasyti. Aš irgi pakasyčiau, tik, kad labai jau tingiu....