Danguje - skrendantys šunys

Žinau, visus mus lydi įvairūs ženklai - susapnuotas sapnas (kuris tiksliai po to atsiskleidžia tikrovėje) ar debesų figūros leidžiantis saulei ir daug daug kitų. Jeigu tik tu pakeli akis. Jeigu tu nori matyti tuos ženklus.
Kai sugrįžau į savo žemę, kurioje mažas bėgiojau ir atsiklaupiau - sveika, mano žeme, pakėlęs akis į dangų, pamačiau viesulo simbolį. Debesų sūkurį vakaruose. Po savaitės, kai matininkas atvažiavo pamatuoti mano žemę ir sukalti riboženklius, tos dienos naktį viesulas, siautėjęs šiaurės Lietuvoje, išvertė senolį gluosnį, turėjusį daugiau nei 200 metų. O su juo prieš savaitę aš pasisveikinau, pakalbinau, sveikas, seneli, pasakiau, priglaudžiau delną, ir gluosnis man atsiliepė gūdžiu ošimu, nors jokio vėjelio tądien nebuvo (tiksliai galiu pakartoti jo ošimą: ū-ūūū-ūhūūū). Ką man ir galvoti? Leisk šaknis į savo žemę, tu sugrįžai pakeisti manęs? Ar taip jis pasakė, nežinau, medžių kalbos nesuprantu. Bet sūkurys - jis priminė, jog mes visi mirtingi: gluosnis, Pipiras, aš.
Visa tai aš prisiminiau užvakar, leidžiantis saulei. Aš nespėjau laiku išsitraukti fotoaparato. Iš pradžių tik žiopsojau, o vaizdas danguje keitėsi kas 10-15 sekundžių. Danguje virš Pipiro kapelio. Iš pradžių visai tikslūs šunų kontūrai: galva, keturios kojos, uodega. Po truputėlį tos figūros keitėsi ir vis labiau panašėjo į skrendančius paukščius.Palengva skrido saulėlydžio link
Žinau, jog tai ne mistika. Susapnuoti dalykai man daug kartų yra išsipildę, o ir kitokio pobūdžio ženklai. Tik mes šiuo atveju esame beraščiai, ir tiek.Nemokame jų skaityti.
Dangaus simbolius perduodu ir jums. Nors ir smarkiai susivėlinęs, kai ką nufotografavau. Kadrų labai daug, bet jie visi jau vėlyvi. Įdedu kelis.
Liepos 4 dienos vakaras.
P.s. Ne mano atradimas, bet tai žinotina: kai saulės diskas susiliečia su žeme, tiksliau, yra ties horizonto linija (t.y., tekant ir leidžiantis), tokie simboliai gali jums daug atskleisti. Bet kas juos moka perskaityti?
.