Diena su Mylia

Sveiki, mes cia naujokai, tad mums reiktu susipazint.
Vel prabudau susalusi, kaldros neimanoma uzsitraukt, nes dama visu grazumu issivertus ant jos. Ka gi, kelsimes. Dubeneliai net blizga nuo svaros :) . Papusryciavusios traukiam i lauka, lipsim laiptais, bus vietoj rytines mankstos. Uzejus uz namo ir apsidairius ar nevaiksto piktos bobulytes su savo mazais plaukuotais padareliais, atsegu Myliai pavadeli. Tik padai sudulka, ir ji jau koks puskilometris nuo manes... Nieko, namie auginta sugris. Ot velnias, pamatau viena tu bobulyciu, deja, Mylka taip pat pamate. Sauna kaip kulka prie sunelio, bobulia traukia uz pavadzio suni, vos jo nepasmaugia, kad tik apsaugot savo brangenybe, o manoji tik pauosto, pamato, kad jis "nelaisvas" eina savais keliais toliau, o man tenka isklausyt doze bambejimo :). Griztam namo, tik speju apsisukt, ji jau pasiemus basute "tvarko", pamacius mano zvilgsni praslysdama ciuozia po lova. Dusas. Tik isejus is vonios pamatau koridoriu nuseta popieriu skuteliu! O ne! Mano nauja knyga! Mylia jau po lova. Turiu keliom val iseiti is namu, viskas kruopsciai patikrinta, uzdaryta paslepta. Grizus nusterau! Mano ka tik pirkti bateliai guli su apkramtytais kulnais! Ji ne suo, o monstras! Ji atsidare batu deze ir megavosi batu rojumi! Bet as juos irgi megstu...nesioti! Ach, dbr ji miega, net su patrankom nepazadinsi, uztektu man iseit nors valandelei. Popietinis pasivaiksciojimas. Tinka visi pagaliai bent dvigubai didesni uz ja pacia. O tokia isdidi suoliuoja su juo dantyse, jei telpa zinoma. ak, mazytis sunelis, kaip noretusi ji pavaikyti, bet seiminine si karta gudri, nepaleidzia. Grizus namo, vel girdisi suksniai - Mylia! Fu!!! Negalima! Mylka! Vakaras. Pakloju lova. Pirmoji dama jau savo vietoje, ir vel teks puse nakties salti, nes kaldra kazkodel nepasitraukia... Iki nauju maloniu susitikimu. Mylia.