Foksterjeras

Veislės istorija. Kadaise visi šunys, kurie lįsdavo į urvus lapių medžioti, buvo vadinami foksterjerais. Tačiau tik po 1850 m. prasidėjo planingas veisimas ir taip atsirado šiandieninė veislė. Anksčiau kiekvienoje grafystėje būdavo po savą foksterjerą. Tikėtina, kad dabartinės veislės kraujuje iki šiol galėtume aptikti dabar jau išnykusių Češyro ir Šropšyro terjerų, taip pat ir biglio genų.
Charakterio ypatybės. Anksčiau trumpaplaukiai foksterjerai buvo laikomi dėl naudos, šiandien jie dažniausiai patrauklūs, bet neretai atkaklūs ir užsispyrę šeimos numylėtiniai. Jie labai aktyvūs, gyvybingi, judrūs, drąsūs ir energingi šunys. Kantriems dresuotojams pavyksta išmokyti šiuos atletus klusnumo. Kai kurie netgi išmoksta parodyti ir atnešti pašautą laimikį, kiti pasirodo cirke. Vikrūs, mėgstantys lakstyti be pavadėlio šunys labai tinka kaimo vietovėms. Puikiai tarnauja kaip sargai. Nepraleidžia progos pasipešti su kitais šunimis, o ypač su didesniais už save.
Išvaizda. Trumpaplaukiai foksterjerai – nedidelio ūgio, tiesiais, tankiais plaukais, giliomis, apskritomis, išraiškingomis akimis. Kailio spalva gali būti: balta, baltadėmis su rudymėmis ir juodadėmis. Vidutinio storio, V raidės pavidalo ausys dailiai nulinkusios skruostų link. Tiesios kojos, apskritos sugniaužtos letenos. Uodega patrumpinta pagal istorinę madą.
Priežiūra. Šie šunys nereikalauja ypatingos priežiūros. Kailis šukuojamas specialiu šepečiu, kuris nuvalo dulkes ir išsišėrusius plaukus. Kad pagerinti kraujotaką, galima masažuoti specialia gumine pirštine.