Geriausia gimtadienio dovana arba kaip aš gavau Leila :)

Dar buvo likusios kelios savaitės iki mano gimtadienio. Aš labai norėjau šuniuko, bet jau buvau įsitikinusi, kad jo negausiu. Kodėl buvau taip įsitikinusi? Ogi todėl, kad jau buvo keturi metai kai aš jo noriu, bet tėtis nesutinka.
Kartą (apie sausio vidurį) mama pasakė, kad jos bendradarbės auginama amerikiečių koker spanielė atsivedė šuniukus. Kai jinai pasakė šią naujieną pagalvojau, kad gal būtų puiki galimybė, juk amerikiečių koker spanieliai - mamos mėgstamiausi šunys, bet kaip perkalbėti tėtį?
Plušau aš per dienų dienas, dariau plakatą, laukiau tinkamo momento... Mama neprieštaravo. Kai vieną dieną pagaliau pasiryžau pristatyti kalbą ir plakatą, nuėjau negeru laiku. Aš taip susigėdau, kai tėtis atsisakė skaityti, nes žiūrėjo filmą. Bet tėtis buvo suspėjęs pamatyti apie ką aš buvau parašiusi. Vėliau, kai jis jau baigė žiūrėti filmą, atėjo pas mane. Aš jam daviau paskaityti, parodžiau plakatą, bet jo emocijos jį pamačius mane nuliūdino ir sugraudino. Jis vos vos nesijuokė (bent man taip atrodė).
Kai mama grįžo jai viską papasakojau. Ji pasakė, kad toks jau mano tėtis - kur galbūt mama ir močiutė ašarą išspaustų, ten tėtis gali ir juoktis.
Savaitgalį aš, mama ir tėtis gaminome naminius koldūnus. Aš buvau įkalbėjusi mamą, kad kai prašysiu tėčio, ji man irgi padėtų. Per koldūnų gaminimo pertrauką visi susėdome prie stalo. Tada aš su mamos pagalba pabėriau faktus. Po ilgai užsitęsusios pertraukos galiausiai ant plauko pavyko įtikinti tėtį (ko gero dar ir kiti žmonės ankščiau prie to prisidėjo), bet aš to dar nesupratau (kad tėtis jau leis). Mama suprato ir vos tik tėtis išėjo į garažą mama paklausė:
- Ar džiaugiesi?
- O jis tavo manymu leido?- atsakiau į klausimą klausimu.
- Manau, kad taip.- atsakė mama
Aš taip apsidžiaugiau, kad maniau širdis iššoks iš krūtinės.
Štai kaip prasidėjo mano ir Leilos istorija.