Gyvenimas

Kai žiūriu į apšerkšnijusį langą, visados matau tavo akis. Kupinas skausmo ir nevilties, spinduliuojančias kančia. Nuolatinis kaltės jausmas vis dar kamuoja mane iš vidaus. Aš, jaučiuosi kalta kad tau nepadėjau, aš jaučiuosi kalta kad nebuvau šalia. Tik pradingus paskutinams tavo buvusio egzistavimo šešėliams supratau - koks tu man buvai svarbus. Kiek Tu daug reiškei mano gyvenime. Tačiau gal tik man šuo toks svarbus?
Šuo, kažkam tai sargas, kažkam žaislas padedantis nuraminti ir užsižaisti įnoringus vaikus. Kuriems su paprastu kalbančiu meškiuku nebeįtiksi. Tačiau ir šuo nebus ilgalaikis žaislas jiems. Kai kuriems aistra, parodos, gyvenimas.Vaikštantis darbo rezultatas, pasididžiavimas O kai kam, tiesiog draugas, kurį myli besąlygiškai. Kuo skiriasi šie žmonės? Ogi, nedaug. Tik požiūriu.
Užsimerkime, įsivaizduokime , kad netenkame savo šunelio. Ką Jūs darytumėte? Kas Jums jis buvo gyvenime? Kas vis dėl to esate Jūs?