*...Istorija...*

Gerą dieną. Pirmoji istorija papasakota Jums čia, bus apie visą mano gyvenimą, sietą su šunimis.
Niekada neturėjau šuns iš veislyno, su dokumentais. Pirmasis šuo buvo nuostabusis vokiečių abiganis Aras. Su juo pažįstama nuo pat savo gimimo, bet gaila, kad normaliai su juo pabendravau vos 3 m. Mylimiausias šuo, išgyvenęs 10 m., mirė uždusęs dujomis. Tuo metu nenorėjau nieko. Net ir kito šuns. Bet praėjus didžiausiam "psichui" aš atsileidau ir pradėjau prašyti kito šuns. Tada man buvo 10 m. Tėvai leido, ir aš laimingai auginau dar vieną vokiečių aviganę Deizę. Su ja pabuvau vos 2 m. Kalytė palindo po mašinos ratais ir mes vėl turėjom susitaikyti su netektimi. Kito šuns nebeprašiau. Netikėjau niekuo... Bet dabar, kai man jau 15 m., aš vėl turėsiu šunį. Jau greitai, atsivešime ilgaplaukį vokiečių aviganį, kurio vardas bus Toris. Šį šunį saugosiu taip, kad atpirkčiau viską už Deizę ir Arą.