Ji buvo vienintele...

Sveiki , papasakosiu , apie savo kalyte Muse..
Kazkada seniai, labai labai norejau suns. Bet is seimos niekas jo nenorejo.. Prasiau tevu, kad tik nupirktu ji, bet nieko neisejo.
Bet karta , tetis rado pasiklydusia kalyte. Parveze namo. Turbut tai buvo pati laimingiausia mano akimirka, kai turejau kazka prie saves prisiglaudus, glosciau , buciavau , rupinausi... Tai buvo tobula. Mes su ja zaisdavom, na kai budavau namuose, tai niekur be jos neeidavau. Ji buvo labai mylima visu.. Buvo beveik pekinuke, siek tiek maisyta. Tai buvo vienintelis toks mylimas gyvunas , koks tik galejo buti. Pas mus pragyveno 2 metus. Per du metus , atsivede pora vadu suniuku. Su jais irgi buvo dziaugsmo... Bet..... Kai Musyte turejo susilaukti vaikuciu , buvo nescia, jai nestumas nebuvo lengvas. Taigi. Atejo tas momentas kai turi gimdyti.... Stai, pagimde du vaikucius... Jie negyvi. Ji sunkiai tai istvere ... Negalejome vezti pas veterinarus, sventines dienos - nedirbo.. Ji tiesiog is skausmo lakstydavo ir cypdavo. Kita diena , pagimde viena vaikuti, negyvas...... Ta diena, ji pragulejo vienoje vietoje, pamenu kaip ejau prie jos ir verkiau, kaip dar nesu verkusi... Verkiau, nes Muse... Mire... Vargsiuke , nebepragimde.. Niekada nepamirsiu jos. Vis dar tebera mano sirdyje, o vos tik prisiminus ja, pilasi asaros. Ech, turbut niekas jos neatstos, nes ji buvo tokia brangi, tik su ja galedavau pasisneketi, ji mane suprasdavo , as taipogi ja. Niekam nelinkeciau sito jausmo... ;((