Juokingas mano nenaudėlis..

Mano šunelio vardukas Lordas. Jis labai mėgsta lakstyti kieme ir energingai žaisti su kaimynu, šuniu. Apie tai ir papasakosiu. Lordas turi savo kiemą, kuriame laksto, o kaimynai turi šunį Vabalą, kurį kartas nuo karto paleidžia palakstyti po savo šeimininkų teritoriją. Bet kas nutinka, kai mes paleidžiame savo žaibą. Jie abu pradeda lakstyti palei tvorą (nors kartais atrodo, kad jos ten nėra), tarsi lenktyniaudami, o pačiame bėgimo tako gale (toliau bėgti abiem trukdo didelis krūmas) jie sustoja, apsisuka ir taip žiauriai apsiloja, kad tiesiog ausų būgneliai sprogs. Laimi tai vienas, tai kitas (pakaitom). Po gerų 10 min. abu pavargsta, labai pavargsta, Lordukas ateina pas mane, tai juoko nelaikau, visas apsiseiliojas (turbūt kaip bėga ten tyška viskas :D ) ir savo didelėm, gražiom akytėm išsiprašo, kad apkabinčiau ir švelniai paglostyčiau... Bet tai trunka labai trumpai, Vabalas skardžiai suloja ir viskas iš pradžių, žodžiu, pasaka be galo...
Lordo reikia smarkiai prašyti, kad eitų į būdą, nes kitaip jis niekada neatsilakstytų...