Kai parsivežiau ja

Kai pamačiau tavo nuotrauka internete ta valanda ir akimirka supratau kad tai tu kurios man reikia.Kai pamaciau tavo išsigandusias ir ryškiai rudas akis jos ir tavo grožis lyg pakerejo mane.Tu lyg manes prasei kad as tave pasimčiau.Tu gyvenai Tauragei.Kai paskambinome nuroditu numeriu atsilepe kažkokia teta ir ji pasake kad "Jos vyras ritoj vaziuoja i Klaipeda su darbo reikalais ir gali privežti ir ja.Vakare as mamos paprasiau kad galetume vaziuoti jos pasimti i taurage dabar.Ji neleido.Del to as labai supikau pasislepiau savo kambary po anklode ir verkiau.Kita diena paskambino ta teta ir pasake kad atvažiuoja ritoj as dar labiau nusiminiau.Ir po dienos paskambino tos tetos vyras ir pasake kad atvažuoja siandien ir kai bus Klaipedoj parasys zinute.As taip laukiau taip laukiau kad vietoj nustukset negaleja vis ziurejau i telefona vos mamai kazkas paskambindavo ar parašydavo vis klausinejau"Ar suniuko seimininkai paraše(skambino).Ar šuniuko seimininkai paraše(skambino) t.t.....".Netekau vilties.Nusiminiau.Atejo vakaras paraše! paraše! Atvaziavom jos pasimti.Kai ja pirma karta paimiau i rankas pradejo širdis virpeti "nejaugi nejaugi".Tada paiškejo kad jie buvo uzsuke i Mažekius.Kai nusivežiam ja namo ji vaikščiojo ratais aplink sofa.Ritoj ji biskuti apsipratino bet ji į viena vieta labai bijojo eiti kad ir kaip būtu kaista į virtuve.Paskui nuvažiavom nupirkti jei guoli o nupirkom skaiščiai žydra guoli.Bet ji vistiek megojo mano lovoje.


Na o kas viko paskui sužinosite kitame blo'ge.

Kito blo'go laukite kita arba dar kita savaite.