Kaip mes Rikį parsivežėme namo .

Mano augintinis Rikis

Tai buvo mano nuostabiausia diena!Aš ir mano mama sugalvojome nuvažiuoti pas mamos draugės Angelės.Mes taip ir padarėme.Sėdome į automobilį ir nuvažiavome.
Teta Angelė man pasiūlė šuniuką, nes jos kalytė Musė atsivedė du šuniukus ir vieną kalytę.Mano svajonė buvo turėti šuniuką.Mane nuvedė pažiūrėti mažylių.Minkštame patale gulėjo juodas kaip smala šuniukas.Jis man nelabai patiko.Šalia juodžiaus gulėjo balta kalytė.Man jos mama neleido, nes gali atsivesti šuniukų.Ir štai paskutinis juoda nugaryte,rudu pilvuku,rudais antakiais ir balta balta pakakle šuniukas.Jis man labiausiai patiko,bet man pasakė teta Angelė:
- Galėsi jį pasiimti vėliau, nes tokių mažų dar negalima atskirti nuo mamos.
Po mėnesio mes su mama nuvažiavome pasiimti šuniuką.Jis jau buvo gerokai paaugęs.Mes jį parsivežusios pavadinome Rikiu.Tik įleidus į kambarį jis nieko nelaukęs atliko gamtinius reikalus ant senelio kilimo.
Po to jis priprato tai daryti ant palutės,turėjo savo guolį ir kamuoliuką.Buvo daug vargo, bet kai jis paaugo pradėjome vesti į lauką.Pastatėme būdą, nupirkome pavaduką.Ir jis iki šiol gyvena lauke.Kartais parsivedame į sklepą.Jam jau yra trys metai.Dabar Rikis yra laimingas ir labai mylimas.