Kodel jam butina judeti?

Kodel jam butina judeti?


Šuo nieko kito taip netrokšta kaip bėgioti, žaisti, ką nors veikti. Ilgos vienatvės valandos, ankšta erdvė, nutrypta voljero žemė, nuobodulys jį varo į neviltį arba net skatina agresiją.
Gaila to šuns, kuris išvedamas į lauką tik tūptelėti – šis keturkojis daug ką praranda.

Ką šuniui reiškia judėjimas?

Šuo atgyja, pasitaiso jo nuotaika, noriai bendrauja, reiškia savo jausmus.
Nori ir net pats kviečia šeimininką arba gentainius žaisti – įvyksta vadinamoji “socialinė adaptacija”.
Lakstydamas jis susiranda draugų, kiemo gaujoje užima tam tikrą vietą ir žino, ko yra vertas.
Susitinka priešingos lyties atstovų, aiškiau suvokia savo lytį.
Bėgiodamas ir žaisdamas nuslopina agresiją – sudegina energijos perteklių.
Lavina refleksus, daug ko išmoksta. Judėjimas lauke – palankus metas jį dresuoti, pamokyti ko nors protingo ir naudingo.
Bėgiojimas, šuoliai, striksėjimas pagerina žarnyno veiklą, išjudina “užsigulėjusius” šlakus, palengvina tuštinimąsi (ypač – nutukusių, lėtesnių šunų).
Pagerina raumenų tonusą, kraujotaką, stimuliuoja širdies ir kitų organų veiklą.
Jautrūs, baikštūs, irzlūs ar turintys kitokių nervinių sutrikimų šunys palengva nugali trūkumus – darosi drąsesni, veiklesni. Jų nervų sistema darosi labilesnė.
Uodžia nepažįstamus kvapus, šniukštinėja – jaučia protėvių perduotą gamtos šauksmą, todėl patiria savo genčiai būdingus, žmogui nelabai pažįstamus jausmus.